- 2022/03/24
Pokyčiai tautinių mažumų mokyklų finansavime ir jų įtaka mokyklų veiklai
Prieš metus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – ŠMSM) pristatė švietimo sistemos analizę ir pateikė tolesnius planus dėl mokyklų tinklo. Kai kurie iš ŠMSM iškeltų tikslų jau įgyvendinti teisės aktais. Situacija vienu svarbiausiu klausimu tautinių mažumų bendruomenėms – mokyklų finansavimo – liko nepakitusi, tačiau netrukus šioje srityje tai pat sulauksime pokyčių. Šiame straipsnyje pristatome pagrindinius pokyčius finansavimo klausimu, jų ryšį ir pasekmes atsižvelgiant į kitas mokyklų tinklo kūrimo taisykles.
2021 m. kovo 25 d. Lietuvos savivaldybių asociacijos valdybos posėdžio metu buvo pristatytas ŠMSM pranešimas „Bendrojo ugdymo mokyklos: būklės apžvalga, siūlymai kaitai, kokybės gerinimo iniciatyvos“. Po kelių dienų ŠMSM savivaldybėms išsiuntė raštą, kuriame pateikė esminius pasiūlymus, kaip prasidėjus naujiems 2021-2022 mokslo metams, turėtų keistis mokyklų tinklas. Taip pat, šių metų pradžioje ŠMSM savivaldybėms išsiuntė naują raštą, kuriame didelių nukrypimų nuo anksčiau pateiktų pasiūlymų nebuvo, tačiau buvo detaliau aprašyti planuojami pakeitimai.
Nors 2021 metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė pakeitė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, tačiau finansavimo klausimus numatantis Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašas šiai dienai nėra pakeistas, todėl kol kas neatspindi planuojamų pokyčių. Visgi ŠMSM nežada keisti savo planų, o kadangi kitoms šalims (savivaldybėms ar mokymo įstaigoms) nepavyko suderėti kitokių sąlygų, todėl pagrįstai galime tikėti, kad turima informacija yra patikima.
Taigi, finansavimo klausimas yra ypatingai aktualus tautinių mažumų mokykloms, ypač turint omenyje kasmet mažėjančius mokinių (taip pat ir mokyklų, kurios yra uždaromos ar reorganizuojamos) skaičius visoje Lietuvoje. Tautinių mažumų mokyklos, kaip ir tam tikros mokyklos (esančios Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose bei Neringos savivaldybėje) su lietuvių dėstomąja kalba, turi išimtis dėl mokinių skaičiaus klasėje ir gali kurti mažesnes klases nei yra numatyta (8). Ši aplinkybė vis dėlto nesuteikia išimties finansavimui gauti iš valstybės biudžeto. Savivaldybės, nusprendusios patvirtinti mažesnes klases, turės pasirūpinti papildomomis lėšomis šioms klasėms finansuoti.
Tautinių mažumų mokyklose nepilnų klasių kitais mokslo metais bus žymiai daugiau, nes nebebus galima sujungti 5-8 klasių. Įgyvendinus visus pakeitimus, jungtines klases bus galima sudaryti tik iš dviejų paralelinių klasių, kai anksčiau buvo galima sujungti 1-4 klases. Kartu su šiais pakeitimais išlaikomos galiojančios mažų klasių finansavimo taisyklės, t. y. iš valstybės biudžeto yra finansuojama 33% ar 50% mokymui skirtų lėšų kai klasėje yra atitinkamai 1-4 ar 5-7 mokiniai. Remiantis ŠMSM pateiktais planais, po dviejų metų visgi žadama sumažinti net šį dalinį finansavimą iki 0%. ŠMSM tikina, kad ateinančiais mokslo metais atidžiai stebės situaciją ir lanksčiai reaguos į naujus mokyklų poreikius. Prireikus bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, tam, kad išvengti atvejų, kai mokyklos galėtų netikėtai netekti viso finansavimo nepilnoms klasėms.
Finansavimo iš valstybės biudžeto panaikinimas reiškia, kad savivaldybės taps visiškai atsakingos už mažų klasių išlaikymą. Tokiu atveju atsiranda tam tikra interesų priešprieša, kas gali sąlygoti iniciatyvas reorganizuoti ar likviduoti bet kurią mokyklą remiantis vien finansiniais sumetimais.
Šiuo metu dviejų Trakų rajone veikiančių lenkiškų mokyklų (Senųjų Trakų Andžejaus Stelmachovskio pagrindinė mokykla ir Paluknio Longino Komolovskio gimnazija) likimas nėra iki galo aiškus. Trakų rajono savivaldybė yra pasirengusi reorganizuoti šias mokyklas prijungdama jas prie kitų lenkiškų mokyklų, nors formaliai minėtos mokyklos atitinka visus Mokyklų tinklo kūrimo taisyklėse nustatytus kriterijus. Pasak mokinių tėvų, Paluknyje vykusio susitikimo metu, Trakų rajono savivaldybė negalėjo nurodyti nei priežasčių, kodėl mokykla negali išlikti savarankiška, nei kokios naudos mokiniams atneštų mokyklų sujungimas. Savivaldybė pabrėžė, kad priimant šiuos sprendimus, finansinis aspektas nėra lemiamas veiksnys. Bet kokiu atveju minėtos mokyklos siekia išlikti savarankiškomis įstaigomis, išlaikyti savo teisinį statusą bei ieškoti papildomų finansavimo šaltinių.
Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) tęs situacijos stebėseną ir imsis visų reikiamų veiksmų tiek vietiniu, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Daugiau apie tautinių mažumų švietimo situaciją Lietuvoje skaitykite čia:
