Toleranciją LGBT+ ugdyti pradėkime nuo žiniasklaidos

Aistė Turčinavičiūtė

Objektyvumas, neutralumas, faktiškumas – vertybės, kurių siekti turėtų kiekvienas profesionalus žurnalistas ar žiniasklaidos atstovas. Tačiau kaip rodo įvairių Lietuvos žiniasklaidos kanalų – radijo, televizijos, spaudos ir internetinio turinio – analizė, šias vertybes ne visada pavyksta išsaugoti ir ištransliuoti publikai. Tokia problema ypač išryškėja publikacijose, susijusiose su labiausiai pažeidžiamomis visuomenės grupėmis, tarp jų ir LGBTQIA+ bendruomene.

Kontekste visuomenės, susiskaldžiusios LGBT+ teisių klausimu, žurnalistams tampa sunku publikacijose neišreikšti ir savo asmeninių nuostatų. Pasinaudodami žiniasklaidos kanalo suteikiama platforma, jie viešai pastato save į konkrečią poziciją ir propaguoja idėjas, kuriomis siekia palenkti visuomenę į savo pusę. Nesvarbu, ar tai būtų LGBT+ bendruomenės palaikymas ar neapykanta jai, žurnalistai nebesilaiko neutralumo – faktus lydi įvairūs emociniai atspalviai, o neretai juos visiškai pakeičia subjektyvūs pastebėjimai.

Realią LGBT+ bendruomenės atvaizdavimo Lietuvos žiniasklaidoje situaciją iš arti mato projekto „Media4Change“ žiniasklaidos stebėsenos srities atstovai, kas savaitę nagrinėjantys visų žiniasklaidos kanalų turinį, susijusį su LGBT+. Projekto vykdoma duomenų analizė leidžia nustatyti, kaip Lietuvos žiniasklaidoje atsiliepiama apie LGBT+ bendruomenę – ar žurnalisto pozicija yra teigiama, neigiama, ar neutrali, ar skatinami įvairūs stereotipai, ar yra kalbinami patys bendruomenės nariai. Tokiomis įžvalgomis dalinamasi su žiniasklaidos atstovais – jie ugdomi apie netinkamo turinio žurnalistinius darbus. Taip „Media4Change“ komanda siekia pagerinti padėtį asmenų, bene labiausiai stigmatizuojamų mūsų visuomenėje.

Kaip rodo naujausi „Media4Change“ žiniasklaidos stebėsenos duomenys, nors didžioji dalis publikacijų, susijusių su LGBT+ bendruomene, yra neutralios, neigiamame kontekste ši grupė yra vaizduojama gerokai dažniau nei teigiamame. Pavyzdžiui, 2021 metų kovo mėnesį 85,6 proc. publikacijų buvo neutralios, 12,7 proc. atspindėjo autoriaus neigiamą požiūrį, o teigiamą – vos 1,8 proc. Palyginus paskutinių trijų metų duomenis, pastebima, kad neigiamame kontekste LGBT+ bendruomenė vaizduojama vis dažniau. Publikacijų žanras, kuriame ji neigiamai perteikiama dažniausiai, yra komentarai, nuomonės skilčių publikacijos. Patiems bendruomenės nariams balsas žiniasklaidoje suteikiamas labai retai: 2020 metų spalio – 2021 metų kovo mėnesiais jie kalbinti vos 7 proc. publikacijų.

Publikacijose, kuriose LGBT+ bendruomenė vaizduojama neigiamai, apstu įvairiausių netolerancijos šiai visuomenės grupei apraiškų, kartais peraugančių ir į neapykantos kalbą. Čia pateikiame vos keletą tipinių jų pavyzdžių, kuriuos tyrinėdami publikacijas aptiko programos „Media4Change“ savanoriai:

naujieji, vos ne kas savaitę prikuriami lytiniai tapatumai,

mažumos stumia savo diktatūrą,

genderinė isterija,

LGBT – išnikai,

beprotybė triumfuoja.

Žiniasklaidos atstovai kovą už LGBT+ teises neretai vadina valstybės „homoseksualizavimu“ ir smegenų plovimu, kaltina bendruomenės narius išsigalvojus tam tikras problemas ir homoseksualumą prilygina išsigimimui. 

Tokius žiniasklaidos atstovų pasisakymus galima vertinti kaip labai neatsakingus. Nederėtų pamiršti, kad žiniasklaidos kaip nuomonės formuotojos vaidmuo vis dar gyvas. Pasiskaičiusi ar pasiklausiusi tokių netoleranciją LGBT+ bendruomenės atžvilgiu skleidžiančių frazių, visuomenė gali perimti ar sustiprinti jau turimą neigiamą požiūrį į šią grupę, priskirti jai tam tikras neigiamas savybes ir taip ją dar labiau stigmatizuoti.

Tad susimąstykime prieš ką nors publikuodami – mūsų veiksmai gali nulemti tolesnes netolerancijos apraiškas tiek internetinėje erdvėje, tiek realiame gyvenime. Išmokime sugyventi vienas su kitu ir apie vienas kitą kalbėkime pagarbiu tonu. Tolerantiškesnė žiniasklaida įtakos ir tolerantiškesnės visuomenės formavimąsi.