• 2021/08/27

Europos žmogaus teisių fondo intervencija dėl Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos moksleivių ir jų tėvų teisių padėties

Europos žmogaus teisių fondo intervencija dėl Vilniaus Vladislavo Sirokomlės gimnazijos moksleivių ir jų tėvų teisių padėties

Į EFHR kreipėsi susirūpinę tėvai. Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos mokiniai ir mokytojai po kelių dienų turėjo grįžti į savo klases. Deja, paskutinę akimirką paaiškėjo, kad dėl užsitęsusių gimnazijos modernizavimo darbų iki sausio mėnesio užsiėmimai vyks penkiose skirtingose Vilniaus erdvėse.

Iš pateikto interaktyvaus žemėlapio* matyti, kad mokyklas skiria gana dideli atstumai (pavyzdžiui, atstumas tarp Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnazijos ir Antakalnio pradinės mokyklos siekia apie 10 kilometrų). Jeigu, pavyzdžiui, šeima gyvena netoli Vilniaus Vladislovo Sirokomlės gimnazijos, ir jei vieną iš trijų vaikų reikia nuvežti į Antakalnio pradinę mokyklą, antrąjį – į Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnaziją, o trečiąjį –  į biuro pastatą (Panerių g. 26), kelionė tėvams užtruks mažiausiai ~45 min.

*Mokyklų žemėlapis. Daugiau informacijos rasite paspaudę ant atskirų elementų. 

Iš EFHR perduotos informacijos matyti, kad prieš priimant sprendimą ir tokiu būdu perskirstant vaikus su tėvais nebuvo konsultuojamasi. Nebuvo atlikta apklausa, siekiant išsiaiškinti jų poreikius, iššūkius bei rūpesčius. Remiantis tėvų apklausos rezultatais, tik 5 tėvai iš 18 pritarė vaikų mokymuisi biuro patalpose (Panerių g. 26). Kiti tėvai pasisakė už nuotolinį ugdymą. Tas pats pasakytina ir apie 6 klasę. Tik vienos klasės moksleivių tėvai pritarė, kad jų vaikai mokytųsi minėtose biuro patalpose.

Tėvai yra pasipiktinę, kad trūksta informacijos apie naujose patalpose esančias sąlygas ir apie jų vaikų saugumo užtikrinimą. Pranešama, kad mokytojai taip pat kol kas nesilankė naujose patalpose.

Be to, tėvų teigimu, Panerių gatvėje ir aplinkinėse gatvėse vyksta intensyvus eismas, todėl ši erdvė neatrodo pakankamai saugi vaikams.

Didžiausia problema, kylanti dėl staigaus pokyčio, yra tinkamos logistikos užtikrinimas. Sunku įsivaizduoti, kaip, pavyzdžiui, trijų vaikų mama, kurios vienas vaikas lanko Antakalnio pradinę mokyklą, antrasis – Vilniaus Šv. Jono Pauliaus II-ojo gimnaziją, o trečiasis – Vilniaus Salomėjos Nėries gimnaziją, gebės atvesti vaikus į pamokas, kurios prasideda tuo pačiu metu.

Atsižvelgdama į tai, EFHR telefonu susisiekė su gimnazijos direkcija bei Vilniaus miesto savivaldybe, kad išsiaiškintų situaciją ir padėtų rasti tinkamus sprendimus. Tai, ką EFHR pavyko nustatyti:

1) Klausimas dėl tėvų apklausos atlikimo nebuvo sprendžiamas, nes dėl nežinomų priežasčių tai buvo laikoma neįgyvendinama. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 100 proc. nuotolinis mokymas nebeįmanomas, išskyrus išimtis 5-8 ir 9-12 klasių moksleiviams, kuriems ši galimybė gali būti taikoma atitinkamai 10 ir 30 proc.

2) Vilniaus miesto savivaldybė, atsakydama į klausimą apie kompensacijų mokytojams skyrimą, nurodė, kad mokytojai turės galimybę naudotis nemokamu viešuoju transportu. 

3) Gimnazijos direkcija, atsakydama į klausimą apie logistinių problemų sprendimą bei galimybę vaikams naudotis mokykliniais autobusais, nurodė, kad šiuo metu nustatomi mokinių poreikiai, tačiau jau dabar aišku, kad ne visi galės pasinaudoti tokia galimybe. Siekdama nustatyti šią informaciją, gimnazijos direkcija rekomenduoja šiuo klausimu konsultuotis su mokytojais ir administracija. Buvome informuoti, kad 27 iš 60 mokinių, kurie lanko vieną iš atokiausių mokyklų (pradinių klasių moksleiviams), transportą užtikrins savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybė kol kas negali nurodyti konkrečios datos, iki kada bus išspręsti visi logistiniai klausimai, tačiau įspėja, kad iki rugsėjo 1 d. tai greičiausiai nebus padaryta. Finansinė kompensacija tiems, kuriems nekyla didesnių sunkumų nuvykti į mokyklą, nebuvo svarstoma.

4) Gimnazijos direkcija, atsakydama į klausimą apie išankstinį tėvų informavimą apie gimnazijos modernizavimo darbų eigą, nurodė, kad kiekvieną trečiadienį planuojamas savivaldybės atstovų, gimnazijos administracijos ir darbus atliekančios įmonės atstovų susitikimas. Ateityje planuojama rengti panašius susitikimus su tėvų komitetu ir mero pavaduotoju kartą ar du kartus per mėnesį, iki pat modernizavimo darbų pabaigos.

Europos žmogaus teisių fondas šioms dviems įstaigoms išsiuntė laišką, kuriame, be kita ko, prašoma pateikti informaciją apie:

1) galimybę iš anksto numatyti tolesnių gimnazijos modernizavimo darbų poreikį ir iš anksto informuoti apie tai visus suinteresuotus asmenis;

2) priežastis, dėl kurių nebuvo atlikta moksleivių tėvų apklausa, siekiant apsvarstyti nuotolinio mokymosi organizacines galimybes;

3) logistinių klausimų sprendimo terminą;

4) užtikrinimą, kad mokytojų ir moksleivių sąlygos naujose patalpose būtų ne blogesnės nei ankstesnėse patalpose. 

EFHR primena, kad:

Vaiko teisė į mokslą įtvirtinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje, prie kurios Lietuva prisijungė 1992 m.

Lietuvoje vaiko teisę į mokslą garantuoja Konstitucija, taip pat Švietimo įstatymas ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Be to, Švietimo įstatymu mokinių tėvams suteikta teisė reikalauti, kad švietimas būtų kokybiškas. Pagal Švietimo įstatymo nuostatas mokiniai turi teisę mokytis savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir aplinką. Mokytojai turi teisę dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą.

Pagal higienos normos reikalavimus, mokykloje turi būti vieta, kur galima patogiai valgyti maistą prie stalo – valgykla; yra reikalavimai tualetams: kiekviename mokyklos aukšte turi būti atskiri tualetai berniukams ir mergaitėms, o tualetų skaičius turi būti proporcingas mokinių skaičiui – 1 dvidešimčiai mokinių; turi būti įrengta sporto salė su tinkama įranga, o langai ir šviestuvai turi būti apsaugoti nuo dužimo.

Darbo kodeksas įpareigoja darbdavius (mokyklas) sudaryti sąlygas darbuotojams (mokytojams) atlikti savo funkcijas ir aprūpinti juos būtinomis priemonėmis. Pagal Darbo laiko grafiko sudarymo bendrąsias nuostatas darbdavys (mokykla) privalo laikytis normų, apibrėžiančių maksimalų darbo laiką ir minimalų poilsio laiką, kuriuos taip pat numato Darbo kodeksas.

Europos žmogaus teisių fondas gins vaikų, kuriems turi būti sudarytos tinkamos ir saugios mokymosi sąlygos bei užtikrintas tinkamas transportas, teises. Kiekvienas iš tėvų gali kreiptis į EFHR dėl teisinės pagalbos. Su mumis galite susisiekti el. paštu info@efhr.eu, telefonu + (370) 691 50 822. 

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…