• 2019/12/06

ESBO: nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusių asmenų nepalankią padėtį lemia įstatymai ir jų įgyvendinimo spragos

ESBO: nuo neapykantos nusikaltimų nukentėjusių asmenų nepalankią padėtį lemia įstatymai ir jų įgyvendinimo spragos

Skelbdami 2018 m. neapykantos nusikaltimų ataskaitą, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) ragina šalis įgyvendinti neapykantos nusikaltimų įstatymus, kurie teisinėse sistemose egzistuoja jau daugelį metų.

„Teisės aktai, kurie nėra pritaikomi praktikoje, neturi didesnės vertės nei popierius, ant kurio jie atspausdinti“, – sakė Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro direktorė Ingibjörg Sólrún Gísladóttir. „Turime aiškiai pasakyti, jog šališkumu pagrįstas nusikalstamumas nėra reiškinys, turintis įtakos tik mažumų bendruomenėms, o priešingai, yra tiesioginis išpuolis prieš mūsų demokratijas ir žmogaus teisių principus, kuriais jos grindžiamos“.

ESBO pastebi, jog nepaisant to, kad 53 iš 57 ESBO regiono šalių turi neapykantos nusikaltimus reglamentuojančius įstatymus, tik dalis jų yra taikoma praktikoje. Ypač problematiška tai, jog daugelyje šalių nėra mechanizmų, leidžiančių policijai registruoti neapykantos nusikaltimus kaip atskirą kategoriją, kas reiškia, jog neapykantos elementas nėra ikiteisminio tyrimo dalis ir nėra įtraukiamas į teismo nuosprendžius. ODIHR nuolat pabrėžia, jog egzistuoja didelė nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus problema. Daugelis aukų, pasak ESBO, nesikreipia į teisėsaugos institucijas, nes nemano, jog bus imtasi atitinkam veiksmų, o kiti bijo ilgų teisminių procesų ir susitikimų su nejautriais teisėsaugos pareigūnais, kurie tik pagilina jau patirtą traumą.

Vis dėlto ESBO pažymi, jog pastaraisiais metais kovoje su neapykantos nusikaltimais matyti ir teigiamų pokyčių. Kai kuriose šalyse šališkumu motyvuoti nusikaltimai buvo įtraukti į nacionalinius įstatymus ir jiems numatyta griežtesnė bausmė. Tai yra itin svarbus žingsnis, siekiant užtikrinti, jog nusikaltėliai žinotų, kad jų veiksmai nebus nebaudžiami, taip pat aiškiai parodyti, jog neapykantos nusikaltimai daro įtaką ne tik asmenų ir bendruomenių, kurioms jie priklauso, bet ir visuomenės saugumui.

Naujai paskelbtoje ataskaitoje yra pateikti duomenys iš 41 dalyvaujančių valstybių, iš jų 25 pateikė informaciją apie neapykantos nusikaltimus. Oficiali valstybių statistika buvo papildyta 178 visuomenės organizacijų duomenimis. Lietuva yra viena iš valstybių, teikiančių duomenis apie neapykantos nusikaltimus Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biurui. Oficiali įvykių statistika yra renkama Policijos departamento ir Generalinės prokuratūros. Iš viso 2018 metais pareigūnai fiksavo 7 neapykantos nusikaltimus: keturi iš jų susiję su neapykanta prieš asmenis dėl seksualinės orientacijos ir lytinio tapatumo; kiti trys nusikaltimai susiję su rasizmu ir ksenofobija, romofobija bei antisemitizmu. Dėl 4 iš šių įvykių buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, 2 atvejais kaltininkai buvo nuteisti.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) taip pat dalyvauja ataskaitos rengimo procese ir kasmet pateikia informaciją apie Lietuvoje įvykdytus neapykantos nusikaltimus. Praėjusiais metais EFHR pranešė apie 4 neapykantos nusikaltimus, susijusius su rasizmu ir ksenofobija, taip pat homofobija bei išpuolius prieš religinę grupę. Išsamesnę Lietuvos statistiką galite rasti čia: http://hatecrime.osce.org/lithuania.

Susijęs įrašas

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…
Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

2023 m. gruodžio 28 d. paskelbtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, prieš…