EST: Teisę į šeimos išmokas kitoje valstybėje narėje turi ir nedirbantys šeimos nariai

2019 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą, kuriuo pripažino, jog tam, kad asmuo atitiktų reikalavimus gauti šeimos išmokas kompetentingoje valstybėje narėje, nereikia, kad šis asmuo dirbtų pagal darbo sutartį toje valstybėje narėje arba kad ta valstybė narė dėl tokio darbo mokėtų jam išmoką pinigais.

Pareiškėjas E. Bogatu, dviejų Rumunijoje gyvenančių vaikų tėvas, Airijoje dirbo pagal darbo sutartį nuo 2003 m. iki 2009 m., kai prarado darbą. Nuo tada jis paeiliui gavo įmokinę bedarbio pašalpą (nuo 2009 m 2010 m.), paskui neįmokinę bedarbio pašalpą (nuo 2010 m. iki 2013 m.) ir, galiausiai, ligos išmoką (nuo 2013 m. iki 2015 m.). Pareiškėjas kreipėsi į socialinės apsaugos ministeriją, prašydamas jam taip pat paskirti ir šeimos išmokas. Ministras informavo jį apie savo sprendimą patenkinti šį prašymą, išskyrus tą dalį, kuri susijusi su laikotarpiu nuo 2010 m. iki 2013 m. Ministras taip pat nurodė, kad jo neigiamas atsakymas dėl minėto laikotarpio grindžiamas tuo, kad tuo metu E. Bogatu neatitiko nė vienos sąlygos, būtinos siekiant įgyti teisę gauti šeimos išmokas už Rumunijoje gyvenančius vaikus, nes nedirbo pagal darbo sutartį Airijoje, taip pat negavo įmokinių išmokų. Pareiškėjas Airijos Aukštajame teisme teigė, kad ministras atsisakymą pagrindė klaidingu Sąjungos teisės aiškinimu.

Airijos Aukštasis teismas kreipėsi į Teisingumo Teismą, siekdamas išsiaiškinti, ar pagal Europos Sąjungos teisinį reguliavimą reikalaujama, kad, norėdamas įgyti teisę į šeimos išmoką, asmuo turi dirbti pagal darbo sutartį kompetentingoje valstybėje narėje arba gauti išmokas pinigais.

Teisingumo Teismas pažymėjo, jog pagal ES reguliavimą asmuo turi teisę gauti šeimos išmokas pagal kompetentingos valstybės narės teisės aktus taip pat už savo šeimos narius, gyvenančius kitoje valstybėje narėje, tartum jie gyventų pirmojoje valstybėje narėje. Pažymėtina, jog nėra reikalaujama, kad tokiam asmeniui būtų suteiktas specialus statusas, konkrečiai, kad tai būtų pagal darbo sutartį dirbantis asmuo.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, valstybinę šeimų ir vaikų rėmimo sistemą sudaro dvi pagrindinės dalys: nepriklausomai nuo šeimos turto ir pajamų mokamos išmokos bei nepasiturintiems gyventojams teikiama parama įvertinus jų turtą ir pajamas. Tais atvejais, kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais.