Tautinių mažumų darželiai – gauna visi, bet ar to užtenka?

Lenkų ir rusų ugdomąja kalba vaikų priimama į darželius daugiau negu yra prašymų pagal pirmą pasirinktą darželio prioritetą. Papildomai vaikai priimami arba pagal vėlesnius nurodytus prioritetus, arba į laisvas vietas, kai jos paskelbiamos vasarą.  Iš Vilniaus miesto savivaldybės pateiktos statistikos matyti, kad 2018 m. iš 500 prašymų pagal pirmą pasirinktą lenkišką darželio prioritetą buvo priimta 607 vaikų, t. y., buvo priimti ne tik pirmu numeriu norėję patekti, bet ir papildomai kiti.  

Nors iš statistikos matome, kad 2018 m., palyginus su 2017 m., padaugėjo pageidaujančių darželio rusų ar lenkų darželio grupės, tačiau atotrūkis tarp darželinukų ir mokinių skaičiaus lenkų kalba vis dar išlieka. Darytina išvada, kad nemažai lenkų kilmės šeimų, lankę lenkų darželį, vėliau vaiką perkelia į lietuvišką mokyklą. VšĮ Europos žmogaus teisių fondo (EFHR) direktoriaus Miroslavo Suckel nuomone to galima priežastis – ugdymo kokybė ir konkurencijos stoka. „Atsižvelgiant į akivaizdžią tendenciją, kad vis daugiau lenkų ir mišrių šeimų nusprendžia leisti savo vaikus į lietuviškus darželius, nusprendėme suteikti alternatyvą. Šiuo metu pradedame įgyvendinti privataus lenkų ugdomąja kalba darželio, kuris įgyvendintų Europos Tarybos Patariamojo Komiteto rekomendacijas dėl tautinių mažumų švietimo, idėją”,- teigia direktorius.

Patariamasis Komitetas sausio mėnesį pristatė rekomendacijas Lietuvai dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo, kuriose nurodė, kad turėtų būti skatinama dvikalbystė ir daugiakalbystė tiek mokyklose, tiek darželiuose. EFHR šiuo metu ragina visus susidomėjusius vilniečius, norinčius savo vaikus leisti į privatų darželį, kuriame būtų užtikrintas bendravimas tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis, o porą kartų per savaitę – ir angliškai, kreiptis į juos. Planuojama, kad susidarius grupei šis darželis startuotų jau šį rudenį.