EVS savanorio patirtis Vilniaus „Šilo“ mokykloje

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) norėtų pasidalyti nuostabaus EST savanorio patirtimi „Šilo“ mokykloje!

1) Kada Jūs pirmą kartą išgirdote apie EST programą?

Apie EST sužinojau iš draugo. Jis tada Suomijoje dalyvavo EST projekte apie pabėgėlius. Po mokslų baigimo Ispanijoje pagalvojau, kad tai būtų puiki neformaliojo ugdymo galimybė. Pradėjau ieškoti informacijos internete, naršiau Facebook ‘o puslapiuose ir galiausiai apsisprendžiau susisiekti su siunčiamąja organizacija Ispanijoje, kuri puikiai paaiškino visą dalyvavimo procesą.

2) Kodėl pasirinkote Lietuvą ir Europos žmogaus teisių fondą?

Tiesą pasakius, tai Lietuva ir EFHR mane pasirinko. Ieškojau edukacinio projekto, todėl norėjau kreiptis į organizacijas, kurios galėtų man pasiūlyti kuo tolimesnes vietas. Kaip geografas labai norėjau patirti kultūrinį šoką ir aišku, per EST programą aplankyti kuo daugiau šalių. Ir kadangi esu mokytojas, labai norėjau edukacinių projektų.

3) Kokie įvykiai Jums labiausiai įsiminė?

Buvo tikrai nemažai įsimintinų akimirkų, bet įsimintiniausia buvo mano adaptacija prie mokyklos ir pačios Lietuvos. Maloniausia buvo pasiekti mokyklą ir joje jaustis kolektyvo dalimi. Labai norėčiau pabrėžti mano tutorės ir mokyklos kolektyvo pastangas, kad jausčiausi kuo laisviau.

4) O koks įvykis Jums buvo nemaloniausias per visą EST savanorystės laikotarpį?

Pačiu nemaloniausiu laikotarpiu buvo mano pirmasis savanorystės mėnuo. Mano pareigos nesutapo su projekte nurodytomis pareigomis – pavyzdžiui, nubėgti į parduotuvę, susiūti kelnes. Bet aš visada galėjau pasitikėti tutore ir EFHR kolektyvu.

5) Gal turite kokių patarimų kitiems EST savanoriams?

Taip, turiu. Nebijokite prašyti pagalbos, stenkitės pažinti kuo daugiau nesusijusių su projektu žmonių. Santykiai tarp savanorių dažniausiai būna geri, stengėmės vienas kitam padėti. Gyvenk akimirka – tai šauni patirtis.

6) Kokie jūsų ateities planai, projektai?

Norėčiau pradėti dirbti ir tęsti savo mokslus. Bet jeigu turėčiau galimybę tęsti Lietuvoje, tai būtų puiku, kadangi projektas trunka 6 mėnesius ir tikrai noriu čia likti ilgiau.

Džiaugiamės, kad kiekvienais metais turime motyvuotų ir žingeidžių savanorių – vietinių ir užsieniečių!