JAV Valstybės departamento ataskaita dėl Lietuvos tautinių mažumų teisių pažeidimų

JAV Valstybės departamentas paskelbė savo kasmetinę ataskaitą dėl Lietuvos. Demokratijos, žmogaus teisių gynimo ir darbo biuras – tai organas, atsakingas už valstybinę ataskaitą dėl žmogaus teisių paisymo Lietuvoje 2015 metais.

Kaip ir kai kuriose anksčiau minėtose EFHR ataskaitose, šioje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų diskriminaciją. Už tarptautinius santykius, diplomatines misijas ir užsienio politiką atsakingas departamentas įvertino Lietuvos vyriausybės poziciją dėl tarptautinių ir nevyriausybinių tyrimų, atliekamų dėl žmogaus teisių pažeidimų.  Ataskaitoje nurodoma, kad žmogaus teisių naudai veikiančios vietinės ir tarptautinės organizacijos  veikia Lietuvoje be jokių vyriausybės taikomų apribojimų. Nepaisant to, kad ataskaitoje yra pabrėžtas buvimas kelių skirtingų vyriausybinių organizacijų, atsakingų už atitinkamų teisių įgyvendinimą ir gynimą bei skundų nagrinėjimą, tačiau taip pat joje kalbama apie šių institucijų efektyvumo sumažinimą daugelių asmenų.

Tautinių arba rasinių mažumų klausimais ataskaitoje pabrėžiama, kad nepaisant to, kad Lietuvos įstatymai draudžia diskriminuoti etnines/tautines mažumas, tačiau priešiškas nusistatymas ir nelygybė dėl kilmės iki šiol vyrauja Lietuvoje. Pirmais aštuoniais 2015 metų mėnesiais Vidaus reikalų ministerija užregistravo 113 įtariamų diskriminacijos ir neapykantos kurstymo dėl rasės, etninės priklausomybės ir religijos atvejų. Dauguma šių atvejų buvo susijusi su neapykantos skleidimu internete. Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad teismų sistemos darbuotojai ir kiti teisių gynimo organai retai perduoda tokias bylas į teismą, manydami, kad svarbesniais yra „tikri“ nusikaltimai, kuriuose nukentėjo konkretūs asmenys.

Taip pat pažymėta, kad nacionalinių švenčių dienos – vasario 16 ir kovo 11, t.y. Lietuvos Nepriklausomybės (atsiskyrimo nuo TSRS 1990 metais) atkūrimo metinės – tai metinės, kurioms yra būdingos nacionalistų eitynės. Ataskaitoje nurodyta, kad tokių susibūrimų dalyviai įprastai šaukia ,,Lietuva – lietuviams“.

Ataskaitoje galima perskaityti, kad lenkų tautinės mažumos atstovai vis dar priešinasi atitinkamiems reikalavimams – pavyzdžiui tam, kad istorija arba geografija mokyklose būtų dėstoma lietuvių kalba. Daugelis mokytojų, ypač dirbančių lenkų mokyklose, mano, kad šis reikalavimas kelia grėsmę lenkų kultūrai ir tapatumui teritorijose, kuriose gyvena gausiai lenkų. Pedagogai taip pat skundėsi įstatyme numatytu reikalavimu, kad visi mokiniai, nepaisant to, ar yra tikrais lietuviais, laikytų suvienodintą lietuvių kalbos brandos egzaminą. Ataskaitoje taip pat galima perskaityti, kad Lietuvoje iki šiol yra organizuojami streikai prieš lenkų kalbos naudojimą gatvių pavadinimų lentelėse ir oficialiuose dokumentuose, pavyzdžiui – pase. Šios ataskaitos autoriai nurodo, kad Lietuvos valdžia per paskutinius metus nepadarė jokių žingsnių, siekdama išspręsti šią problemą.

Diskriminacijos darbo vietoje arba įsidarbinant klausimais ataskaitoje nurodoma, kad nuo 2015 m. rugsėjo mėn. Lygių galimybių kontrolierius ištyrė 258 diskriminacijos atvejų įsidarbinant, tame tarpe 9 diskriminacijos atvejus darbo skelbimuose, 22 diskriminacijos atvejus dėl socialinio statuso, 69 atvejus susijusius su religija, 35 su amžiumi, 2 su įsitikinimais, 3 su kalba, 12 su tautybe, 5 su seksualinė orientacija ir 67 su lytimi. Be to, daugelis darbuotojų ir toliau nežino savo teisių kovoje su diskriminacija darbo vietoje. Visą ataskaitą skaitykite paspaudę čia.

EFHR