Europos Sąjungos daugiakalbiškumo ir užsienio kalbų pažinimo strategija Lietuvoje

2005 metų lapkritį Europos Komisija (Komisija) išplatino pranešimą, kuriame itin akcentuojamas daugiakalbiškumas Europos Sąjungos (ES) šalyse. Šalims narėms buvo pasiūlyta vaikus mokyti bent dviejų užsienio kalbų.

Komisijos pranešime skelbiama, kad daugiakalbiškumas yra būtina sąlyga normaliam ES funkcionavimui. Piliečių kalbinių gabumų tobulinimas yra tiek pat svarbus, kiek ir Europos politikos tikslų siekimas, ypač turint omenyje sparčiai besivystančią konkurenciją ir naujus iššūkius pasaulyje, kurie leidžia tiek vystytis pačiai ES, tiek kurti darbo vietas ar didinti jų kokybę. Po ES lingvistinės situacijos analizės, Komisija nutarė, kad situacija ne tik gali, bet ir turi gerėti, todėl šalims narėms pranešime patariama įsipareigoti skatinti asmeninį daugiakalbiškumą ir stiprinti tą visuomenės dalį, kuriai rūpi kalbinė piliečių tapatybė.

Remiantis Lietuvos gyventojų apklausa, kurioje klausiama apie gebėjimus tobulinti ar kalbėti ne gimtąja kalba, šalis atrodo tikrai neblogai. Apie 90% gyventojų teigia, kad jie gali susikalbėti kita užsienio kalba. Kitose šalyse narėse, vidutinis rodiklis svyruoja ties 50%. Remiantis 2016 metų pradžios duomenimis, bent dviejų užsienio kalbų mokosi 80% aukštųjų mokyklų studentų. ES vidurkis šioje kategorijoje –  tik 60%, geriausi rezultatai pasiekti Liuksemburge (100%), Suomijoje (98,5%), Italijoje (98%) ir Estijoje (96%), kai tuo tarpu mažiau nei 10% studentų dviejų užsienio kalbų mokosi Vengrijoje ir Austrijoje. Dauguma žmonių Lietuvoje mokosi anglų ir rusų kalbų.

Lietuvos Statistikos Departamento duomenys atskleidžia, kad 2011 metais užsienio kalba (ar dviem) galėjo kalbėti 78% Lietuvos piliečių. 63% pripažino mokantys rusų kalbą. Kadangi jaunimas nesimoko rusų kalbos taip noriai, kaip kitų, šis skaičius tolygiai krenta. Lyginant su 2001 metais, išaugo angliškai kalbančių žmonių skaičius nuo 16,9% iki 30,4%. Žmonių, mokančių lenkų kalbą (kaip užsienio kalbą) skaičius išliko gana pastovus pastaraisiais metais – 8,5%. Šis skaičius panašus į vokiečių kalbą mokančių žmonių skaičių, kuris yra 8,3%.

Nėra abejonių, kad susiklosčiusi kalbinė situacija Lietuvoje buvo paveikta istorinių faktų ir netrumpo Sovietų Sąjungos okupacinio periodo. Įtakos taip pat turi ir geografinė šalies padėtis, rusų kalba tampa aktuali bendraujant su kaimyninėmis šalimis. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) džiaugiasi tuo, kad vis daugiau jaunų žmonių renkasi mokytis lenkų kalbą, kuri yra naudinga turint omenyje glaudžius dviejų šalių santykius ir žmonių giminystės ryšius. Žvelgiant iš praktinės pusės, anglų kalbos žinių turinčių žmonių skaičiaus augimas yra ypač svarbus žinant, kai tai yra pagrindinė kalba daugumoje Europos Sąjungos valstybių.