- 2015/12/16
EFHR atskleidžia Lietuvos klaidingą informacijos perdavimą Europos Tarybai
Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) paviešino savo Lietuvos Respublikos komentarų analizę dėl trečiosios Europos Tarybos nuomonės apie trečiąją Valstybinę Lietuvos Respublikos ataskaitą.
2011 m. rugsėjį Europos Tarybai buvo pateikta naujausia šalies ataskaita, kurioje aptariama tautinių mažumų situacija 2006-2011 m. ir Vyriausybės politika jų atžvilgiu. 2013 m. lapkritį EFHR paskelbė savo nevyriausybinės organizacijos alternatyvią ataskaitą apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje. Ataskaitos tikslas – aprašyti tautinių mažumų apsaugą Lietuvoje nuo konvencijos ratifikavimo 2000 m. Pasak ataskaitos autorių, tautinių mažumų situacija nuo tada nepagerėjo. Jie atkreipia dėmesį į akivaizdžius konvencijos pažeidimo atvejus, pavyzdžiui, 1989 m. nustojo galioti Tautinių mažumų įstatymas. Patariamasis komitetas 2013 m. lapkričio 28 d. pateikė savo nuomonę dėl trečiosios Valstybinės ataskaitos, tačiau ji buvo paviešinta tik 2014 m. spalio 10 d. Delsimą ko gero lėmė ataskaitos išvados, kurios pateikė Lietuvą ne itin palankiai, o tai kėlė daug nesusipratimų.
Trečiojoje Patariamojo komiteto nuomonėje EFHR duomenis cituojami penkis kartus. Manome, kad tai įrodo fondo profesionalumą, nes jis buvo įvertintas tokių svarbių organizacijų kaip Europos Taryba.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė gavusi Patariamojo komiteto nuomonę išreiškė nepritarimą ir 2014 m. spalį paskelbė savo pastabas. Savo atsakyme Vyriausybė pabrėžė, kad Patariamojo komiteto padarytos išvados ne kartą buvo klaidingos. LR Vyriausybė pakomentavo kai kurias Patariamojo komiteto nurodytas klaidas ir pateikė informaciją iš Lietuvos pozicijos, kas turėjo parodyti šalies suinteresuotumą šia situacija.
Pateiktos analizės tikslas – informuoti apie esamą situaciją Lietuvoje, ypač atsižvelgiant į dabartinę tautinių mažumų teisių apsaugą. EFHR nuodugniai išanalizavęs Vyriausybės komentarus mano, jog juose ir trečiojoje ataskaitoje pateikta informacija neatspindi realios tautinių mažumų padėties. Fondo nuomone, norint suprasti kaip Vyriausybė nevykdo savo tarptautinių įsipareigojimų (arba tiksliau – neatsižvelgia į juos), reikalinga tiksli informacija apie konvencijos taikymą Lietuvoje. Informacija taip pat padėtų valstybinėms institucijoms suvokti, kad dar daug ką reikia padaryti tautinių mažumų apsaugos klausimu. Todėl savo dokumente EFHR patikslina informaciją dėl to, kaip Lietuvos Vyriausybė taiko konvenciją.
Lietuva – Europos Tarybos narė nuo 1993 m., 2000 m. kovo 23 d. ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją be jokių išlygų. Ratifikavus konvenciją Lietuvos Vyriausybė įsipareigojo kas penkerius metus teikti Valstybės ataskaitas, kuriuose privaloma nurodyti kokia yra valdžios institucijų pažanga įgyvendinant konvencijos nuostatas.
Šia analize siekiama atkreipti dėmesį į esamas problemas, tokias kaip formalūs sunkumai, kylantys nevyriausybinėms organizacijoms teisme atstovaujant nukentėjusius ar tautinėms mažumoms kreipiantis į žiniasklaidą.
EFHR viliasi, kad valdžios institucijų atstovai atsižvelgs į šioje analizėje pateiktas išvadas. Džiaugiamės, kai galime pasidalinti savo pastabomis ir tikimės, kad tokiu būdu prisidėsime prie situacijos gerinimo Lietuvoje.
Valstybės ataskaitą galima perskaityti žemiau:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir faktinės padėties palyginimas
| Lietuvos Respublikos Vyriausybės pareiškimai | Dabartinė situacija |
| Ataskaita dėl trečiosios Valstybinės Lietuvos ataskaitos – parengta bendradarbiaujant su žmogaus teisėmis besirūpinančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. | Nesikreipta konsultacijų į jokią nevyriausybinę organizaciją, besirūpinančia žmogaus teisėmis. |
| Parengtos programos, kuriomis siekiama apsaugoti tautines mažumas. | Šios programos neturi jokios teisinės galios, priešingai nei Tautinių mažumų įstatymas (tačiau jokie įstatymai nebuvo priimti). |
| Juridiniai asmenys gali dalyvauti teisminėse arba administracinėse procedūrose. | Juridinių asmenų teisės dalyvauti teisminėse arba administracinėse procedūrose yra ribotos, jei nėra atstovaujamas konkretus nukentėjęs asmuo. |
| Valstybė teikia finansinę paramą tautinių mažumų kultūriniams projektams. | Valstybės paramos galima prašyti tik turint projektą (2010 m. nebuvo galimybės gauti valstybės paramos), tačiau lėšos yra ribotos ir nuolat mažinamos. |
| Nauja profesinio tobulinimo programa „Žmogaus teisių ir laisvės apsauga“ buvo pradėta 2014 m. antroje pusėje. | Programa nebuvo pradėta. |
| Visuomeninė televizija transliuoja tautinėms mažumoms skirtas laidas. | Tautinėms mažumoms skirtas eterio laikas yra nuolat ribojamas, laidas transliuoja mažiau populiarūs kanalai. |
| Oficialių progų metu galima vartoti ne tik lietuvių, bet ir kitas kalbas. | Ribotas tautinių mažumų kalbų vartojimas iš esmės trukdo mažumoms priklausančių žmonių kasdieniam gyvenimui. |
| 2014 m. balandį LR Seimas priėmė įstatymų projektus, reglamentuojančius vardų ir pavardžių rašymą gimtąja kalba oficialiose dokumentuose. | Nė vienas iš projektų neišsprendė tautinėms mažumoms priklausančių asmenų vardų ir pavardžių rašymo problemos. |
| Mokymo medžiagos turinys yra pritaikytas tautinių mažumų poreikiams. | Anot tautinių mažumų atstovų, mokymo turinys niekaip nepasikeitė. |
| Neteisinga yra atleisti tautinių mažumų mokinius nuo pareigos laikyti valstybinės kalbos egzaminą. | Dėl pakeitimų, atliktų standartizuojant valstybinės kalbos egzaminą, tautinių mažumų mokiniai atsiduria labai nepalankioje padėtyje ir tai mažina jų galimybes norint įgyti aukštąjį išsilavinimą. |
| „Poreikis steigti lietuviškas mokyklas (…) didės kartu su tautinių mažumų integracijos kūrimu.“ | Šis teiginys turėtų būti pavojaus signalas, nes jis atspindi dabartinį Lietuvos valdžios institucijų požiūrį į integracijos klausimą. Į šį procesą žiūrima vienpusiškai, kadangi siekiama stiprinti tik valstybinės kalbos statusą. EFHR pabrėžia, kad integracija turėtų būti abipusis procesas. |
| Lietuvos valdžios institucijos yra įpareigotos informuoti visuomenę apie pažangą įgyvendinant Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatas. | Tiek pirmoji, tiek antroji Lietuvos Valstybės ataskaita yra prieinamos Užsienio reikalų ministerijos puslapyje ir nė viena iš jų nebuvo išversta į kurią nors tautinių mažumų kalbą. Ataskaitos yra prieinamos tik lietuvių kalba. Be to, tik ten galima rasti Patariamojo komiteto apžvalgas, komentarus, rezoliucijas ir trečiosios ataskaitos turinį. |
| Piliečių įstatymų leidybos iniciatyvai reikia ne mažiau kaip 50 000 parašų. | Nustatyta riba norint pradėti piliečių įstatymų leidybos iniciatyvą yra per didelė, lyginant su tautinių mažumų gyventojų skaičiumi šalyje. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Lenkijoje, kurioje gyvena 39 milijonai žmonių, reikalingas parašų skaičius siekia 10 000. Lietuvoje nustatyta riba yra pernelyg didelė ir jos neįmanoma pasiekti tautinių mažumų atstovams. |
EFHR
