Lenkija ir Lietuva susitarė dėl bendros tautinių mažumų teisių deklaracijos

Europos mažumų reikalų centras (ECMI – European centre for minority issues), vadovaujamas direktoriaus prof. Tove Malloyʼo, 2015 m. rugpjūtį, Flensburge, Vokietijoje, organizavo vasaros mokyklą, kurioje dėmesys buvo nukreiptas į tautines mažumas ir pasienio regioną. Mokymų tikslai – persvarstyti esamą situaciją Europoje ir jos įtaką tautinėms mažumoms. Pasak organizacijos, svarbiausias ir geriausias mokymų ciklas – „Besikeičianti tvarka ir nauji neaiškumai: įtaka tautinėms mažumoms Europoje“.

Danijos, Vokietijos ir Šlezvigo-Holšteino vyriausybės 1996 m. įkūrė ECMI. Centras atlieka praktinius ir politiškai orientuotus tyrimus, teikia informaciją ir dokumentus, konsultuoja dėl mažumų-daugumų santykių Europoje ir padeda tiek Europos parlamentams, regioninėms tarpvyriausybinėms organizacijoms, tiek kitoms grupėms. Centras bendradarbiauja su akademine visuomene, žiniasklaida ir plačiąja visuomene, teikdamas informaciją ir analizes.

Nuo 2011 m. realizuojamo vasaros mokyklos projekto tikslas – panaudoti tarpdisciplininius metodus esamai situacijai Europoje įvertinti ir jos poveikiui tautinių mažumų situacijai apmąstyti. Vasaros mokykloje siekiama kritiškai analizuoti institucijų veiksmus tiek valstybių, tiek visos Europos Sąjungos lygmeniu, tokiu būdu susidorojant su naujausiais uždaviniais. Šiais mokymais taip pat siekiama remtis turimomis žiniomis ir sukurti erdvę diskusijoms tam, kad būtų galima plėtoti naujus požiūrius ir idėjas taikant atvejų tyrimus, grindžiamus akademiniais šaltiniais ir praktikų atsiliepimais.

Šiemet pagrindinius klausimus nagrinėta svarstant reikšmingas istorines aplinkybes, diskutuojant apie esamą padėtį ir numatant būsimas schemas, kurios būtų kurso metu vykdomų debatų ir seminarų rezultatas. Ypatingas dėmesys buvo skirtas Vokietijos-Danijos pasienio regionui.

Dalyviai, tarp jų ir Europos žmogaus teisių fondo (EFHR) atstovas, tautinių mažumų teisių ekspertas dr. Łukasz Wardyn, buvo itin suinteresuoti lenkų, didžiausios tautinės mažumos Lietuvoje, problemomis. Diskusijai, kurios tikslas buvo pasiūlyti neformalius mažumų problemų sprendimų būdus, skirti specialūs mokymai. Visi dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes – viena reprezentavo lenkų tautybės žmones, kita – lietuvių. Abi grupės turėjo tą patį tikslą: derantis sukurti abi puses tenkinančią deklaraciją. Užsiėmimuose siekta sukurti bendrą lenkų ir lietuvių delegacijų (jas sudarė vasaros stovyklos dalyviai) deklaraciją. Mokymai buvo suorganizuoti remiantis Vokietijos ir Danijos patirtimi tariantis dėl tautinių mažumų teisių 60-ųjų Bonos-Kopenhagos deklaracijos metinių minėjimo.

Bonos-Kopenhagos deklaracija sudarė pagrindą sėkmingai ir aktyviai politikai, o šiandien garsėja tarptautiniu pripažinimu dėl progresyvumo ir įsipareigojimų išsaugoti taikius ir klestinčius santykius tarp mažumų ir daugumų grupių abiejose sienų pusėse.

Vasaros mokyklos mokymuose sukurtos deklaracijos tikslas buvo skatinti visus Lisabono sutartimi garantuojamus kultūrinius ir kalbinius paveldo aspektus ir skatinti taikius gyventojų santykius, tarp jų – Lenkijos ir Lietuvos draugiškus santykius. Vėliau deklaracija buvo perskaityta Flensburgo aikštėje.

Mokymai buvo sėkmingi, nes lietuvių delegacija sutiko su lenkų delegacijos prašymais. Abiejų delegacijų sukurta deklaracija rodo, kad vis dėlto yra problemų, susijusių su tautinėmis mažumomis Lietuvoje, sprendimo būdas. Tačiau verta paminėti, kad toks sprendimas yra galimas tik derantis ir bendradarbiaujant, todėl būtina šią žinią perduoti Lietuvos valdžios institucijoms.

Vasaros mokyklos svečiais buvo: ESBO Tarptautinių mažumų reikalų vyriausiojo komisaro biuro vadovas Henrikas Villadsenas, tarptautinio saugumo profesorius Bath Universitete Davidas Galbreathas ir Latvijos parlamento deputatas Borissas Cilevicsas.

Diskusijos temos buvo šios: „Konkuruojant dėl vietos, reikšmingumo ir saugumo: tautinės mažumos ir pasienio regionai“ bei „Kaip ketiname elgtis su neprisitaikančiais piliečiais? – getų atsiradimo procesas ir uždarų teritorijų (angl. no-go-areas) kūrimasis Centrinėje ir Vakarinėje Europoje“.

Łukaszui Wardynui, Europos žmogaus teisių fondo atstovui, buvo suteikta galimybė pristatyti ataskaitą: „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2012-2013 metais“. Skaitmeniniu pristatymu buvo pateikta tautinių mažumų situacija Lietuvoje 2012-2013 metais ir pasiūlyti galimi pakeitimai ir įstatymo priėmimas, kas garantuotų tautinių mažumų apsaugą ir pagerintų bendrą šios problemos situaciją. Łukasz Wardyn akcentavo žmogaus teisių Lietuvoje pablogėjimą nuo įstojimo į ES, teisinių sprendimų, kurie garantuotų tautinių mažumų teisių apsaugą, trūkumą, tokių sprendimų svarbą ir apsaugos įgyvendinimą. Taip pat kalbėta apie tautinių mažumų teisių apsaugos bendrą sutikimą, kuris būtų pagrindinis žingsnis modernios ir demokratinės valstybės link; valstybės, kuri atkreiptų dėmesį į diskriminacijos problemas ir siektų jas pašalinti. EFHR atstovas pateikė rekomendacijas, kurios galėtų sustiprinti žmogaus teisių apsaugą Lietuvoje. Łukasz Wardyn pareiškė, kad sprendimai yra beverčiai tol, kol Lietuvos valdžia nepakeis savo požiūrio į šią svarbią problemą.

EFHR