• 2015/03/04

Rinkiminė turistika Lietuvoje

Rinkiminė turistika Lietuvoje

naglowek_51Kiekvienoje šalyje, paskutinės dienos prieš rinkimus tai ypatingos įtampos ir skubėjimo laikotarpis, nes kiekvienas kandidatas paskutinėje tiesiojoje nori ir toliau pasilikti rinkimų lenktynėse. Antroje vasario pusėje, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija, dar viena po kontroversinių rinkimų apygardų pakeitimų, apie savivaldybės rinkimus. Žurnalistų dėmesį atkreipė informacija apie masinius gyvenamosios vietos registracijos  adreso pakeitimus atskiruose šalies regionuose, kas pagal Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) bei valstybės vadovą gali privesti prie „demokratinių rinkimų iškraipymo“. Iki vasario 21 d. 16:00 val., kai baigėsi paraiškų pateikimo terminas, sprendimą dėl registracijos adreso pakeitimo priėmė 13 tūkst. Lietuvos gyventojų. Daugiausia, apie 2 tūkst. Alytaus apylinkę pakeitė į Alytaus rajoną. Vilniaus apskrityje 1000 Vilniaus miesto apygardos gyventojų nusprendė, kad balsuos Vilniaus rajone. Panašus skaičius rinkėjų padidino Šalčininkų rajono apygardą.

Norint pasinaudoti galimybe atiduoti savo balsą kitoje rinkimų apygardoje, reikėjo įrodyti rinkėjo ryšį su rajonu. Lietuvos teisė neapibrėžia, kokie tai turi būti ryšiai. Kaip faktą, galima buvo pateikti darželio apmokėjimo patvirtinimą, vietinės valdžios išduotą pažymą ar dokumentą, patvirtinantį, kad rinkėjas toje rinkimų apygardoje turi nekilnojamąjį turtą – sprendimas dėl įtraukimo į rinkėjų sąrašą priklausė vietinei rinkimų komisijai.

Tai ne pirma situacija, kai apie rinkėjų migraciją kalba Lietuvos žiniasklaida. Prieš savivaldybės rinkimus (prieš 8 metus), ypatingai išsiskyrė vieno iš Lietuvos konservatorių lyderių, Vytauto Landsbergio žodžiai. Politikas kreipėsi į lietuvius, kad nedelsiant prieš rinkimus registruotųsi Vilniaus rajone, nes konservatoriai „stovi prieš istorinį šansą laimėti savivaldos rinkimuose Vilniaus rajone“. Kas įdomu, tas raginimas nebuvo kritikuojamas Lietuvos valdžios, kuri nesiėmė jokių veiksmų apsaugančių demokratinius rinkimus nuo manipuliacijų.

Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimais pranešė, kad valstybės vadovo iniciatyva netrukus į Lietuvos Seimą bus pateikti rinkimų teisės pakeitimų projektai, neleidžiantys rinkėjų migracijoms ir apribojantys rinkėjų skaičių tam tikroje apygardoje tik iki nuolatinių gyventojų.

Dabartinė padėtis, kai rinkėjų migracija gali iškreipti rinkimų rezultatus, Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) palaiko veiksmus, kurie gali apriboti tokias praktikas, o tuo pačiu gali sustiprinti Lietuvos demokratijos pagrindus. Valdžia, kuri valdys ir rūpinsis regionu, turi turėti gyventojų, gyvenančių šioje rinkimų apygardoje palaikimą ir pripažinimą – tai sukuria būtiną valstybės funkcionavimui ryšį rinkėjas – renkamas. Tai ne tik palengvina realią vietinės administracijos veiklos kontrolę, bet taip pat garantuoja valdžios atsakomybės  prieš regiono visuomenę pojūtį ir sustiprina kiekvieno rinkėjo balso svarbą.

Pasaulyje egzistuoja rinkiminių sprendimų pavyzdžiai, apribojantys rinkėjų migraciją rinkimų laikotarpiu. Mažame Bolzano regione, Italijos šiaurėje, kur gausiai gyvena vokiečių tautinė mažuma, norint dalyvauti rinkimuose, reikia įrodyti, kad nuolat gyventa buvo šiame regione (4 metus). Kaimyninis Trentinas reikalauja iš rinkėjų, kad metus gyventų apygardoje, tačiau norint balsuoti savivaldos rinkimuose abiejuose rajonuose, pilietis turi įrodyti, kad gyvena 4 metus šioje apygardoje. Jei per šį laikotarpį pakeitė gyvenvietę, bet liko ir toliau Bolzano arba Trentino regione, tai ir taip turi teisę balsuoti tik šiame regione, kuriame gyveno ilgiausiai. Tokie ribojantis įstatymai saugo tautinių mažumų teisę spręsti apie savo regiono reikalus. Tai taip pat apsaugo nuo situacijos, kai apie rinkimų rezultatus gali spręsti nedidelis balsų skaičius, gautas iš kitos apygardos rinkėjų.

Latvijos įstatymai ženkliai sumažino galimybę rinkėjams migruoti į kitas apygardas savivaldos rinkimų laikotarpiu. Norint būti rinkėjų sąraše reikalaujama, kad rinkėjas tam tikroje apygardoje būtų prisiregistravęs bent 90 dienų prieš rinkimus. Šis sprendimas panašus į naudojamą Norvegijoje, kur kiekvienas norvegas, norintis dalyvauti savivaldybės rinkimuose, turi būti prisiregistravęs tam tikroje apygardoje iki birželio 30 dienos tais metai, kai vyksta rinkimai (rinkimai būna antroje rugsėjo pusėje). Taip pat yra galimybė balsuoti regione, kuriame pilietis turi nekilnojamąjį turtą, ką turi įrodyti. Asmenys, kurie nėra prisiregistravę arba registracijos galiojimas baigėsi, įtraukiami į šios apygardos sąrašą, kurioje paskutinį kartą turėjo nuolatinės gyvenamosios vietos patvirtinimą.

Įdomus rinkėjų migracijos apribojimo pavyzdys tai nustatytos rinkimų apygardos Alandų salose, kur gyvena Švedų tautinė mažuma. Suomijos valdžia, šiam autonominiam regionui, užtikrino daug privilegijų, įskaitant griežtus apribojimus vietinėse rinkimuose. Nustatyta teisė balsuoti už savo kandidatą į Lagtingą apima asmenys, kurių tėvai turi savivaldos rinkimų teisę. Tokią teisę galima gauti gyvenant 5 metus Alandų salose bei įrodžius labai geras švedų kalbos žinias. Kaip paminėta aukščiau, tokios privilegijos tai centrinės valdžios, kuri stengiasi užtikrinti atitinkamą apsaugą tautinėms mažumoms, o tuo pačiu apsaugoti dalį savo valstybinio paveldo, veiksmų rezultatas.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus pavyzdžius, EFHR su viltimis laukia Lietuvos rinkimų įstatymo pakeitimo. Europos praktika įrodo, kad deklaruoti Lietuvos valdžios tikslai prisidės prie demokratijos sustiprinimo vietiniame lygmenyje. Kaip organizacija, skirianti daug dėmesio į teisingos ir atviros pilietiškos visuomenės kūrimą tikimės, kad nauji pokyčiai jau netrukus bus įgyvendinti.

EFHR

Susijęs įrašas

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…
Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

2023 m. gruodžio 28 d. paskelbtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, prieš…