• 2014/06/03

Europos Tarybos generalinio sekretoriaus ataskaita apie „demokratijos valstybę, žmogaus teises ir įstatymo viršenybę Europoje“

Europos Tarybos generalinio sekretoriaus ataskaita apie „demokratijos valstybę, žmogaus teises ir įstatymo viršenybę Europoje“

SG_REPORT_ANG_09042014_001Europos Tarybos generalinis sekretorius neseniai paskelbė ataskaitą apie „demokratijos valstybę, žmogaus teises ir įstatymo viršenybę Europoje“. Ataskaitoje pateikiamas ilgas sąrašas konkrečių iššūkių žmogaus teisėms, demokratijai ir įstatymo viršenybei Europoje bei rekomendacijos, kaip su juos spręsti.

Iššūkiai ir rekomendacijos apima kelias sritis, tokias kaip: pagarba fiziniam integralumui ir žmogaus orumui; taisingumas ir įstatymo viršenybė; demokratija; socialinės teisės; nediskriminavimas ir lygiateisiškumas bei Europos Taryba ir neišspręstos konfliktinės sritys.

Į „pagarbą fiziniam integralumui ir žmogaus orumui“ įeina sunkumai susiję su žmonių sulaikymo ir judėjimo sąlygomis bei nusako rekomendacijas suteikti legalę, administracinę ir praktišką apsaugą, kuri leistų neteisėtiems migrantams pasinaudoti pagrindinėmis teisėmis nerizikuojant būti išsiųstiems ir apsaugoti tuos, kurie teikia humanitarinę pagalbą nuo rizikos sulaukti baudžiamųjų sankcijų.

„Teisingumas ir įstatymo viršenybė“ yra apie teismų santvarkos struktūrą ir funkciją, korupciją ir pinigų plovimą, o „demokratija“ apima politinę laisvę, rinkimus, demokratines institucijas ir kultūrą. „Socialinės teisės“ apibrėžia kaip griežtos ekonomijos politika kenkia socialinėms teisėms ir nesuderinamumus tarp ES teisės ir Europos socialinės chartijos. Į rekomendacijas įeina socialinės chartijos ir jos kolektyvinių skundų nagrinėjimo mechanizmo ratifikacija. Padidinti bendradarbiavimą socialinių teisių srityje, nacionalinių veiksmo planų kūrimo ir teisininkų mokymo atžvilgiu.

„Nediskriminavimas ir lygiateisiškumas“ apžvelgia etninį diskriminavimą ir tautines mažumas, romus, lyčių lygybę, seksualinę orientaciją ir lyties identitetą, vaikų teises ir kitas diskriminacijos formas, nukreiptas į žmones su negalia ir imigrantus. Į kai kurias rekomendacijas įeina: dalyvavimas Eurpos Tarybos Kalbos Be Neapykantos (angl. No Hate Speech) kampanijoje, skatinti teisių suteikimą romams ir jų bendradarbiavimą, ratifikuoti Istambulo Konvenciją (dėl smurto prieš moteris), dalintis geromis LGBT praktikomis, kurti jautrias vaikams viešąsias paslaugas ir valstybėse narėse sutvirtinti institucijas besirūpinančias lygiateisiškumu.

Pastebėta, kad ataskaita skiria pakankamai dėmesio etninio diskriminavimo ir tautinių mažumų klausimui. Ji reziumuoja, jog šalys narės padarė didelę pažangą dėl tautinių nesutarimų įveikimo. Vis dėlto imigrantai, migrantų kilmės asmenys, užsienio tautybių žmonės, prieglobsčio ieškotojai, pabėgeliai, valstybės neturintys žmonės ir tautinių mažumų atstovai vis dar patiria neapykantos nusikaltimus, agresyvias kalbas, diskriminaciją ir kitas netolerancijos formas. Ji taip pat pabrėžia, kad kai kurios etninės diskriminacijos formos yra pažeidžiančios Europos žmogaus teisių konvenciją, bet tik 18 valstybių narių patvirtino Protokolą nr.12, į kurį įeina bendras diskriminacijos uždraudimas. Kol visos valstybės narės nėra įsipareigojusios bendram diskriminacijos uždraudimui pagal Protokolą nr.12, Europos Tarybos galimybės identifikuoti diskriminaciją ir teisiškai nuo jos ginti liks neišnaudotos.

Dar ji nurodo, jog dauguma valstybių narių parengė priemones, skirtas padėti mažumų populiacijoms išlaikyti savo identitetą. Į šias priemones įeina specialios mokyklos, kuriose vyksta mokymai mažumų kalbomis, dvikalbiai topografiniai ženklai ir rezervuotos vietos Parlamente, kurios užtikrina, jog mažumų atstovai dalyvauja politiniame gyvenime. Vis dėlto finansinės krizės pasekme tapo paramos programų nutraukimas. Turėtų būti paminėta, kad Lietuva nepilnai atitiko šių priemonių plėtrą, pavyzdžiui, mažumų kalba yra sistematiškai centrinės valdžios pašalinama iš viešojo naudojimo ir paskutinės teismo bylos baigėsi nutarimais, jog valdžios organai privalo pašalinti nuo privačių nuosavybių bet kokį ženklą, nusakantį gatvės pavadinimą, kuris yra parašytas ne lietuvių kalba.

Ataskaitoje taip pat minima, jog tautinės mažumos yra dažnai naudojamos kaip atpirkimo ožiai dėl nedarbo ir platesnių ekonominių sunkumų. Be to atsirand naujos nacionalistinės ir rasistinės ideologijos, dar labiau statydamos į pavojų mažumų teises.

Į rekomendacijas įeina valstybėms narėms ratifikuoti Protokolą nr.12 žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje ir Europos regioninių ar mažumų kalbų chartijoje, pilnai įgyvendinti įsipareigojimus pagal šias konvencijas ir užtikrinti deramą ministrų komiteto nutarimų tolesnį vykdymą ir aktyviai dalyvauti Europos Tarybos Kalbos Be Neapykantos kampanijoje.

Lietuva nepatvirtino prieš tai paminėtų konvencijų, išskyrus tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, kuri buvo ratifikuota 2000 metais. Bet Lietuvos vyriausybė vis dar neatitinka tautinių mažumų, kurios yra įtrauktos į konvenciją, apsaugos standartų.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) nuo pat savo įsikūrimo vykdė veiklą, skirtą ne tik informuoti visuomenę apie žmogaus teisių situaciją Lietuvoje, bet ir padidinti supratimui apie žmogaus teises/diskriminaciją apskritai. EFHR dirbo tam, kad skatintų tas vertybes ir jo vienas iš pagrindinių tikslų yra kovoti su neapykantos nusikaltimais, agresyvia kalba, diskriminacija ir kitomis netolerancijos formomis. Nuo 2011 metų, EFHR vykdė kampaniją, kurios metu prokuratūrai buvo pateikta beveik 400 pareiškimų.

Mes tvirtai įsitikinę, kad tam, jog turėtume geresnę Europą, visos Europos Tarybos valstybės narės privalo laikytis šių rekomendacijų. Kaip Thorbjørn Jagland, Europos Tarybos generalinis sekretorius, minėjo ataskaitoje: „Kartu mes galime sugrąžinti Europą atgal į vienybės ir bendradarbiavimo kelią, grindžiamą bendromis vertybėmis, standartais ir teisiniais įsipareigojimais“.

EFHR

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…