45 lietuvių rašytojai nepritaria asmenvardžių rašybos nelietuviškais rašmenimis įteisinimui

2014 m. balandžio 8 d. 45 lietuvių rašytojai nusiuntė pareiškimą aukščiausioms valstybinės valdžios institucijoms, kuriame išreiškė nepritarimą  vardų ir pavardžių rašymui nelietuviškais rašmenimis Lietuvoje išduodamuose dokumentuose. Europos žmogaus teisių fondo (EFHR) manymu liūdna ir apmaudu yra tai, kad dalis Lietuvos inteligentų nesupranta ir nenori išspręsti klausimų nesančių vien dalies piliečių užgaida, tačiau priklausančių žmogaus teisių sričiai.

Pasak rašytojų, nelietuviškų rašmenų įteisinimas dokumentuose prieštarautų konstituciniam valstybinės kalbos principui ir turėtų neigiamą poveikį visuomenei ir valstybei. Taip pat būtų pažeistos valstybinės kalbos įstatymo nuostatos. Lietuvių kalbos vartosenoje atsirastų apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų, visa tai sutrikdytų įstaigų ir įmonių veiklą, sukeltų daug painiavos tiek kalboje, tiek rašyboje.

Šioje situacijoje džiuginti gali tik tas, kad pareiškimą pasirašė 45 iš maždaug 363 Lietuvos rašytojų sąjungos narių. Toks elgesys daro prielaidą, kad likusi lietuvių rašytojų dalis suvokia būtinybę užtikrinti pagrindines žmogaus teises, įskaitant teisę rašyti asmenvardžius originalo kalba.

EFHR primena, kad valstybinės kalbos statusas lietuvių kalbai suteiktas 1922 m., o nelietuviškų asmenvardžių rašyba originalo kalba nebuvo laikoma Konstitucijos pažeidimu. Jau 1938 m. gruodžio 6 d. priimtame Pavardžių įstatyme minima, kad nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos ir rašybos dėsnius, bet ji gali būti rašoma ir taip, kaip savo kalba rašosi jos turėtojas, jei to jis pageidauja ir jei tos kalbos raidynas lotyniškas. Todėl iškyla esminis klausimas, kodėl tokie teisės aktai negali būti taikomi ir šiandien.

Be to, teisę rašyti asmenvardžius originalo kalba numato ir 1991 m. Aukščiausiosios Tarybos nutarimas dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase. Papildomai naujausiame 2014 m. vasario 27 d. Konstitucinio Teismo nutarime pareikšta, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašant vardus ir pavardes tam tikrais atvejais galima naudoti tiek lietuvių abėcėlei priklausančias raides, tiek kitus iš lotynų kalbos kilusius rašmenis. Tokiu būdu, Konstitucinis Teismas iš esmės nepaneigė galimybės įteisinti vardų ir pavardžių rašybą lotyniškos abėcėlės pagrindu. Apie tai rašėme.

Pažymėtina, kad lotynų abėcėlės naudojimas yra plačiai paplitęs registruojant transporto priemonių valstybinius numerius, prekių ženklus ar įmonių pavadinimus ir iki šiol nesukėlė grėsmės lietuvių kalbai. Remdamasis tokiais pavadinimais, EFHR ne kartą įrodė, kad priklausomai nuo poreikio, nelietuviški rašmenys kelia arba ir nebekelia pavojaus Lietuvos valstybingumui. Apie tai rašėme.

 Remiantis Gyventojų registro tarnybos duomenimis, Lietuvos piliečių pasuose įrašyta daugiau nei 8 000 tūkst. nelietuviškų asmenvardžių (pvz. Alexander, Matthew, Maxim, Szczerba, it tt.) Vardų ir pavardžių rašyba originalo kalba tebelieka aktualiu klausimu atsižvelgiant ne tik į tautinių mažumų atstovus, tačiau taip pat į lietuvius susituokusius su užsieniečiu (-te).

EFHR pabrėžia, kad viena iš pagrindinių piliečių teisių yra privataus ir šeimos gyvenimo gerbimo teisė (įskaitant ir teisę rašyti vardą ir pavardę originalo kalba).  Pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnį, kurią Lietuva pasirašė ir ratifikavo  „Šalys įsipareigoja pripažinti kiekvieno tautinei mažumai priklausančio asmens teisę savo pavardę (tėvo vardą) ir vardą (vardus) vartoti mažumos kalba bei teisę į tai, kad jie būtų oficialiai pripažinti pagal Šalių teisinėse sistemose nustatytas sąlygas”. Be to, Lietuva kaip viena iš Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto šalių privalo užtikrinti, kad asmenims priklausantiems tautinėms, religinėms ir kalbinėms mažumoms kartu su jų grupės nariais būtų suteikta galimybė puoselėti savo kultūrą, išpažinti savo religiją, vartoti savo gimtąją kalbą.

Aukščiau išvardyti dokumentai suteikia asmenims priklausantiems tautinėms mažumoms teisę laisvai vartoti savo gimtąją kalbą tiek asmeniniame, tiek visuomeniniame gyvenime. EFHR nenuilstamai tikisi, kad pasirašę pareiškimą rašytojai atsižvelgs į aukščiau pateiktus argumentus ir palaikys įstatymo projektą įteisinantį nelietuvišką asmenvardžių rašybą Lietuvoje išduodamuose dokumentuose, šitaip išreikšdami neabejingumą žmogaus teisių apsaugai.

EFHR