Europos Žmogaus Teisių Fondo nuomonė dėl VLKK išsakytų komentarų apie nacionalinių mažumų įstatymo projekto nuostatas

2013 m. lapkričio 14 d. Valstybinė Lietuvių Kalbos Komisija (toliau VLKK) pateikė savo svarstymus ir komentarus apie tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris buvo pateiktas viešosioms konsultacijoms 2013 m. spalio 28 d.  (Nr. 13-335-01). Europos Žmogaus Teisių Fondo (toliau EŽTF) nuomone, VLKK komentarai yra klaidinantys ir neteisingi.

Visų pirma, VLKK nuomone „dalis projekto sąlygų, jeigu būtų įgyvendintos, pažeistų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos, statusą“. Be to, VLKK atkreipia dėmesį į projekto nuostatas susijusias su prisiimtais įsipareigojimais, pagal Tautinių Mažumų Apsaugos Pagrindų Konvenciją, ir atsako į tautinių mažumų atstovų užklausas. VLKK teigimu tai apima tik ‚‚privataus pobūdžio‘‘ informaciją ir ‚‚neprilygsta teisei, kad kiekvienas tautinei mažumai priklausantis asmuo galėtų savo tautinės mažumos kalba viešai pateikti informaciją‘‘.

Nėra aišku ar VLKK konstatuoja, kad viešai pateikiama privati informacija yra nesaugoma Tautinių Mažumų Apsaugos Pagrindų Konvencijos, ar kad viešieji valdžios organai nevykdo įsipareigojimų pateikti informaciją tautinių mažumų kalba.

Abiem atžvilgiais, VLKK teiginys yra neteisingas: pirmiausia, Tautinių Mažumų Apsaugos Pagrindų Konvencijos 11(2) straipsnis gana aiškiai nurodo, kad tautinės mažumos gali naudoti savo kalbą pateikiant „privataus pobūdžio informaciją viešai“‘. Be to, pagal Konvencijos 11(3) straipsnį, valdžios organai įsipareigoja, esant tam tikroms sąlygoms, „visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.

Kalbant apie įstatymo projekte minimą teisę gauti informaciją tautinės mažumos kalba iš vietinių viešųjų institucijų regionuose, kuriuose tautinių mažumų kalbų vartotojai sudaro ne mažiau kaip 25%, VLKK teigia: ‚‚valstybei būtų nepakeliama finansinė ir organizacinė našta pateikti privalomą nemokamą informacijos vertimą į tautinių mažumų kalbą (…). Faktiškai tai įteisintų dvikalbystę tam tikrose savivaldybėse, kas prieštarauja Konstitucijai. Teisės bendrauti su savivaldybės pareigūnais mažumų kalbomis reikalavimai reikštų, kad tarnautojai privalo mokėti ne tik valstybinę kalbą, bet ir vieną ar daugiau tautinių mažumų kalbų‘‘.

Svarbu paminėti, kad Pagrindų Konvencijos 10(2) straipsnis kalba apie tautinių mažumų kalbų vartojimą vietinėse institucijose, tuose regionuose, kuriuose yra pakankamas tautinių mažumų atstovų skaičius. Argumentai apie ‚‚nepakeliamą finansinę ir organizacinę naštą‘‘, taip pat ir apie rūpesčius dėl papildomų reikalavimų tarnautojams, yra nepagrįsti. Jeigu būtų įgyvendintas, įsipareigojimas siūlomas įstatymo projekte būtų pritaikomas tik tose savivaldybėse, kuriose tautinės mažumos sudaro 25% ar daugiau. Faktiškai, turima omenyje tik dvi tautinių mažumų kalbas (lenkų ir rusų) ir tik 3 ar 4 savivaldybes (iš 60). Komentarai apie dvikalbystę taip pat yra klaidingi – Pagrindų Konvencija nesiekia įvesti pilnos dvikalbystės valdžios įstaigose, dokumentas tik siekia, kad informacija ir paslaugos būtų pateikiamos papildomomis kalbomis šalia valstybinės kalbos (Lietuvos kontekstu tik dvejomis kitomis kalbomis) ir tik tam tikrose situacijose.

Komisijos teiginys, kad pagal aiškinamąjį Pagrindų Konvencijos pranešimą, tautinių mažumų kalbų vartojimas kreipiantis į valstybės pareigūnus, yra iš esmės apribotas tik bendravimu su ombudsmenu, yra nesuprantamas, visiškai klaidingas ir neturi jokio pagrindo. Aiškinamajame pranešime nėra nieko, kas leistų daryti tokią prielaidą, kuri visiškai prieštarautų daugeliui nuostatų esančių Pagrindų Konvencijoje.

Dar vienas klaidingas VLKK teiginys yra apie tai, kad dvikalbiai topografiniai pavadinimai arba dvikalbės gatvių lentelės kliudys policijos, medicinos ar avarinių tarnybų darbams. Patariamasis Komitetas išsakydamas savo nuomonę ne kartą pabrėžė, kad dvikalbis topografinių pavadinimų vartojimas niekaip nedaro įtakos viešųjų paslaugų kokybei. Komisija, šiuo atžvilgiu, nepateikė jokių paaiškinimų kuo yra grindžiami šie keisti kaltinimai.

EŽTF laikosi nuomonės, kad VLKK interpretacijos dėl tautinių mažumų įstatymo projekto nuostatų (taip pat ir dėl Pagrindų Konvencijos nuostatų) yra nepaprastai ribotos ir netikslios. Be to, tai ne tik  visiškai ignoruoja Pagrindų Konvencijos tikslą ir esmę, bet ir šalies įsipareigojimus tautinių mažumų apsaugos atžvilgiu.

EFHR