• 2013/10/22

Lietuvos valstybė nesugeba suderinti valstybinės teisėtvarkos su tarptautine teise

Lietuvos valstybė nesugeba suderinti valstybinės teisėtvarkos su tarptautine teise

Global-Law-e1301954410561Europos Žmogaus Teisių Fondas (EFHR) teigia, kad Lietuva nesilaiko tarptautinių įsipareigojimų, kurie buvo priimti laisva valia, bei nevykdo tarptautinių teismų sprendimų. Nepaisant to, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) atstovų teigimu, Lietuvos valstybė padarė vos kelis tarptautinės teisės pažeidimus. Dar didesnį klausimą kelią argumentai, kuriais yra pagrįstas toks teiginys. Vis dėlto statistikos rodo, kad Lietuvos teisėtvarkos situacija toli gražu nėra gera.

1993 metais Lietuva buvo priimta į Europos Tarybą, o 1995- pasirašė Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvenciją (arba Europos Žmogaus Teisių Konvencija), kuri Lietuvos piliečiams suteikė galimybę reikšti ieškinius į EŽTT. Tai yra žingsnis, turintis sustiprinti šalies teisėtvarką, pagerinti nuosprendžių vykdymo sąlygas, bei žmogaus teisių apsaugą. Vis dėlto, nepaisant tarptautinių teisėtvarkos institucijų aktyvumo ir konkrečių veiksmų, EŽTT nuosprendžiai, tam tikrais atvejais, nėra pilnai įvykdomi. Tokį faktą patvirtiną nemažas EŽTT sprendimų skaičius, kurie vis dar laukia pritaikymo Lietuvos teisėtvarkoje. Pagal oficialią statistiką iš Lietuvos Teisingumo Ministerijos, jų yra net 31. Tarp jų yra EŽTT sprendimų, išduotų dar 2007 metais, iš ko matome, kad net po šešerių metų kai kurios problemos vis dar nėra išspręstos.

Tarp valstybių, kurios 2004 metais įstojo į Europos Sąjungą, pagal skundų skaičių vienam gyventojui Lietuva buvo tarp pirmaujančių valstybių, šalia Estijos, Slovėnijos ir Latvijos. Remiantis oficialia EŽTT statistika, vien tik 2012 metais 10.000 Lietuvos gyventojų atiteko 1,24% pateiktų skundų (2010 m. – 0,73%, 2011 m.- 1%). Estonijoje tokiam pačiam gyventojų skaičiui atiteko 2,25% skundų, Slovėnijoje- 2,05%, Latvijoje – 1,40%. Lyginant su Vakarų Europa, skundų skaičius yra labai aukštas. Tais pačiais tyrimų metais Vokietijoje ir Danijoje skundų skaičius tokiam pačiam gyventojų skaičiui buvo 0,18%, Prancūzijoje 0,21%, Didžiojoje Britanijoje- 0,28%. Pagal EŽTT raportą už 2012 metus, Lietuvos piliečių skundų atveju Europos Teismas atmetė 705 skundus, o tolimesnių nagrinėjimų laukė 246 skundai. Nuosprendžio sulaukė 12 ieškinių, o septyniems iš jų buvo nustatytas Europos Žmogaus Teisų Konvencijos pažeidimas.

Skundų, pateikiamų į EŽTT, skaičius Lietuvoje kasmet sparčiai auga- 2011 metais buvo pateikti 305 nauji skundai, o 2012 m.– 373. Verta paminėti, kad jau vien nuo sausio iki birželio 2013 m. buvo pateikti net 198 skundai. Toks skundų skaičius parodo, kad Lietuvos teisėtvarka neprisitaiko prie įsipareigojimų, priimtų pasirašius Europos Žmogaus Teisių Konvenciją, bei kad Lietuvos teisėtvarkoje nėra įvedami jokie pokyčiai, nors pateikiamų skundų turinys vis kartojasi. Tokią situacija paaiškina arba Lietuvos teisėjų tarptautinės teisės nežinojimas, arba nepakankamu apmokymų skaičiumi teisėjams bei kitiems teisėtvarkos darbuotojams bei Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojams. Pagal Teisingumo Ministerijos raštą, 2004-2012 metais apmokymų žmogaus teisių tema buvo vos 27. Teisėjai akivaizdžiai nesugeba objektyviai ir sąžiningai išspręsti bylų, atsižvelgiant į galiojančius Lietuvoje tarptautinės teisės aktus, ko pasekmės yra tarp kitko skundai pateikiami į EŽTT įstaigą. Susipažinus su Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosprendžių turiniu, kuriuose dažniausiai nėra nuorodų į tarptautinės teisės aktus, galima spręsti, kad teisėjai Lietuvoje ne tik nėra pakankamai susipažinę su tarptautine teise, jos nevykdo, bet ir vis dar išlaiko valstybinės teisėtvarkos pranašumą tarptautinės teisėtvarkos atžvilgiu. Teisėjai dažniausiai nepaiso pareiškėjų argumentų, kurie remiasi tarptautinės teisės aktais.

Tokius teiginius išryškina taip pat Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) funkcionavimo tyrimo rezultatai. Palyginus Vakarų Europos šalimis, Lietuvos valstybiniai teismai daug rečiau bendradarbiauja su ESTT. Pagal 2012 metų ESTT raportą matome, kad Lietuvos teismai juridiniais klausimais labai nenoriai kreipiasi į ESTT. Nuo pat Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą pradžios, tokių klausimų buvo vos 13, o Lietuva užėmė 5 vietą nuo galo tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Palyginimui- nuo 2004 m. Estija į ESTT kreipėsi 12 kartų, Latvija 25. Netgi vėliau į ES įstojusios šalys dažniau bendradarbiauja su ESTT- Bulgarija ( 55 pareiškimai), Rumunija ( 56 pareiškimai).

Verta pabrėžti, kad teisingumo vykdymo bei europietiškos teisėtvarkos standartų pritaikymo srityje Lietuvos valstybė atsilieka. Nenoras bendradarbiauti su ES įstaigomis, teisėjų nekompetentingumas tarptautinės teisės pritaikymo srityje bei nepaisymas įsipareigojimų, pasirašytų Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje, yra labai svarbios teisinės šalies problemos, kurias Lietuvos valstybė turėtų kuo greičiau išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Fondas teigia, kad susidariusią situaciją galėtų pagerinti valstybinių teismų teisėjų, advokatų bei teisininkų apmokymai apie tarptautinės teisės respektavimo pareigą. Mokymus apie EŽTT ESTT teismų praktikas, žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių apsaugą, rengia taip pat Europos Žmogaus Teisių Fondas. Siekiant bendros Lietuvos teisėtvarkos darbo pagerinimo, pokyčiai reikalingi ypač universitetuose dėstomų teisinių dalykų programose, kur ypatinga dėmesys turėtų būti skirtas valstybinės teisės integracijos su tarptautine teisėtvarka temai.

EFHR

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…