EŽTF kelia klausimą dėl dvikalbių balsavimo biuletenių

2013 m. rugpjūčio pabaigoje Lietuvos Seimui buvo pateiktas naujas 58-ojo straipsnio – dėl Seimo rinkimų – įstatymo projektas. Projektu siekta įvesti naują nuostatą, prie jau esančių minėtame straipsnyje, kad rinkimų apygardose, kurių gyventojai – Lietuvos Respublikos piliečiai priklausantys tautinėms mažumoms – sudaro ne mažiau kaip 10% visų gyventojų, balsavimo biuleteniai tiems gyventojams būtų pateikti jų gimtąja kalba (kaip vertimas į oficialiąją kalbą). Spalio 10 d. balsavimu Seimas pritarė Teisės ir Teisėtvarkos komiteto pasiūlymui, kuris, tarp daugelio kitų, skelbė jog projektas yra nesuderinamas su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu, kuris nustato, kad lietuvių kalba yra valstybinė Lietuvos Respublikos kalba. Komitetas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog toks įstatymas pažeistų tautinių mažumų, kurios rinkimų apygardose sudaro mažiau nei 10% visų gyventojų, teises.

Europos Žmogaus Teisių Fondas (EŽTF) nori atkreipti dėmesį į tai, kad 2003 m. balandį, mėnuo prieš balsavimą dėl įstojimo į Europos Sąjungą, Lietuvos įstatymų leidžiamoji valdžia pateikė galimybę versti balsavimo biuletenius į tautinių mažumų gimtąsias kalbas (būtent tai užkirto kelią balsavimui referendume, dėl Lietuvos stojimo į tarptautines organizacijas). 2006 m. Konstitucinis Teismas (KT) minėtąjį pasiūlymą įvardino kaip nekonstitucinį. Vienas iš daugelio Konstitucinio teismo pareiškimų buvo, kad piliečiai (atstovaujantys tautines mažumas), nenaudojantys oficialiosios kalbos tokiu lygiu, kad galėtų dalyvauti balsavimo procesuose, neturėtų būti dirbtinai skatinami priiminėti sprendimus nacionaliniu lygiu. Toks pasisakymas yra gana šokiruojantis, nes prieštarauja visiems demokratinės valstybės principams, kurie turėtų užtikrinti lygias teisias visiems jos piliečiams. Vadinasi, toks Konstitucinio Teismo sprendimas nustumia asmenis, nemokančius lietuvių kalbos, į antrą planą, taip įgalindamas precedentą neįmanomą demokratinėse valstybėse.

EŽTF siekia pabrėžti, kad demokratinėse valstybėse, rinkimų teisė yra laisva ir suteikiama visiems piliečiams. Valdžia skatinta piliečius dalyvauti visuomeniniame šalies gyvenime ir neriboja jokių galimybių tam įgyvendinti. Tokiu ruožtu, žmonių (atstovaujančių tautines mažumas) politinių teisių nepaisymas, grįstas tuo, kad jų valstybinės kalbos žinios yra nepakankamos, gali būti suprastas kaip diskriminacija kalbos pagrindu, o Lietuvos Konstitucija tai draudžia.

Naujausiame savo pranešime, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) Demokratinių Institucijų ir Žmogaus Teisių biuras akcentavo, kad valstybė turėtų svarstyti galimybę pateikti rinkimų medžiagą (įskaitant rinkimų biuletenius) mažumų gimtąja kalba, vietovėse tankiai apgyvendintose žmonėmis atstovaujančiais tautines mažumas. Organizacijos nuomone, toks sprendimas padėtų įveikti lingvistinį barjerą dėl kurio mažumų atstovai gali turėti nesklandumų balsavimo metu.

EŽTF atžvilgiu, mažumų atstovų politinių teisių nepaisymas dėl to, jog jie nepakankamai gerai moka oficialią kalbą, prieštarauja garantijoms dėl visaverčio piliečių dalyvavimo priimant sprendimus demokratinėje valstybėje.

EFHR