2013 m. rugsėjo 11 d. Europos Parlamentas (EP) priėmė nutarimą dėl nykstančių kalbų Europoje ir lingvistinės įvairovės Europos Sąjungoje (ES). Šiuo nutarimu pirmiausia siekiama išsaugoti ir sustiprinti lingvistinį bei kultūrinį paveldą Europos Sąjungos šalyse, atsižvelgiant į šalių įvairovę. Europos Žmogaus Teisių Fondas (EŽTF) labai džiaugiasi dėl minėto nutarimo, visiškai jį palaiko ir tikisi, kad šalių valdžios organai ir kitos institucijos skirs tam atitinkamą dėmesį.

Pagal ES Pagrindinių Teisių Chartijos 21 ir 22 straipsnius, kuriais pagrįstas nutarimas, ES gerbs kultūrų, religijų ir kalbų įvairovę ir bet koks mėginimas iškelti kurią nors vieną kalbą virš kitų bus draudžiamas ir laikomas fundamentaliųjų Sąjungos vertybių pažeidimu. Nutarime EP pažymi, kad kai kurių valstybių ir regionų politika kelią grėsmę kalbų, vartojamų tam tikruose šalių regionuose, išsaugojimui, nepaisant to, jog Europos kontekste šios kalbos nėra apibrėžiamos kaip nykstančios. Šiuo atveju, EP kreipiasi į ES ir visas šalis-nares siekdamas skatinti unikalios kalbinio ir kultūrinio paveldo įvairovės išsaugojimą ir skatinimą. Parlamentas kreipiasi į šalių-narių Vyriausybes siekdamas paskatinti, kad šios netoleruotų bet kokio masto kalbų diskriminacijos ir laikytųsi įsipareigojimų pagal 2005 m. pasirašytą UNESCO konvenciją dėl kultūrų raiškos įvairovės apsaugos ir skatinimo ir kitus tarptautinius susitarimus. Taip pat yra kreipiamasi į šalis-nares, kurios dar nepasirašė ir nepatvirtino Europos Regioninių arba Mažumų Kalbų Chartijos (1992), kad jos kuo greičiau tai padarytų. Lietuva yra viena iš šalių, kuri yra nepasirašiusi šio dokumento, taip pat ir Tautinių Mažumų Apsaugos Pagrindų Konvencijos (1995). Minėtina ir tai, kad Prancūzija ir Graikija yra vienintelės ES šalys nepatvirtinusios Europos Regioninių arba Mažumų Kalbų Chartijos.

Priimtame nutarime, EP pabrėžia, kad kalbinės įvairovės paisymas teigiamai atsiliepia socialiniam darnumui. Taip stiprėja savitarpio supratimas, savigarba ir atvirumas, tuo pat metu didėja kultūros prieinamumas, vystosi kūrybiškumas, įgyjama nauja tarpkultūrinė patirtis ir stiprėja šalių bei žmonių bendradarbiavimas. EŽTF yra įsitikinęs, kad Lietuva turėtų atkreipti dėmesį į savo veiklą šioje srityje. Vienas iš pavyzdžių gali būti pokyčių pristatymo reikalingumas, kuris turbūt yra tik vienas iš daugelio priežasčių, kodėl tautinės mažumos neturi galimybės gauti informaciją savo gimtąja kalba pačiose svarbiausiose šalies institucijose.

EŽTF laikosi nuomonės, kad rūpinimasis nykstančiomis kalbomis yra taip pat svarbu, kaip ir rūpinimasis tautinių mažumų kalbomis. Ši nuomonė buvo išsakyta kalbant apie būtinybę pristatyti tautinių mažumų kalbas kaip papildomas kalbas administracijose, naudojant dvikalbes gatvių bei miestų lenteles ir pateikiant informaciją internetiniuose tinklapiuose.

Būtina atsižvelgti ir į tai, kad pasak UNESCO duomenų, iš 255 kalbų vartojamų Europoje, 128 yra traktuojamos kaip nykstančios, o 90 kaip esančios nepavydėtinoje padėtyje. EŽTF tikisi, kad ES ir šalys-narės sukurs veiksmų planą, skatinantį nykstančių kalbų stiprinimą ir žengs esminį žingsnį jų platesnio vartojimo link. EŽTF taip pat viliasi, kad Lietuva atsižvelgs į esamą poreikį bei galimas teigiamas pasekmes ir pakeis įstatymą, kuris leis užtikrinti apsaugą tautinių mažumų kalboms.

Pilną priimto nutarimo tekstą galite rasti Europos Parlamento elektroniniame puslapyje: http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?pubRef=-//EP//TEXT+TA+P7-TA-2013-0350+0+DOC+XML+V0//LT 

EFHR