Europos Žmogaus Teisių Fondas patenkintas naujo įstatymo dėl valstybinės kalbos veiksmų atidėjimais

Šių metų birželio 1 dieną, Lietuvos Respublikos Seimo svetainėje buvo pakelbtas pranešimas, informuojantis, kad Lietuvos Respublikos Seimas planuoja iš naujo išnagrinėti naujo Įstatymo dėl valstybinės kalbos projektą, o taip pat susijusius su juo tam tikrus straipsnių pakeitimus t.y Įstatymo dėl teritorinės savyvaldybės, Įstatymo dėl valstybinės kalbos inspekcijos, taip pat  administracinių teisės pažeidimų kodeksą.

Europos žmogaus teisių fondas palankiai įvertino informaciją, kad visgi Seimas atsisakė aptarti teisės aktų pakeitimus, kurie būtų dar vienu žingsniu siekiančiu apriboti žmogaus teises Lietuvoje, remiantis Vilniaus Stebėjimo Žmogaus Teisių Instituto 2010 metų duomenimis, Lietuva pasižymi menku žmogaus teisių informuotumo lygiu tarp sprendimų priėmėjų, valstybės tarnautojų, teisėjų, žiniasklaidos ir visuomenės veikėjų apskritai. Valstybė privalo dar sukurti Lietuvoje efektyvią institucinę ir teisinę sistemą žmogaus teisėms ginti. Juolab, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą dienos, konstatuotas žmogaus teisių padėties pablogėjimas.

  Seimo deputatai, kurie palaikė šią idėją, pabrėžia, kad naujoji Įstatymo dėl valstybinės kalbos versija sustiprins lietuvių kalbos poziciją visose visuomenės gyvenimo srityse, bus nustatyti valstybinės kalbos vartojimo reglamentavimai ir kontrolė, o taip pat atsakomybė už įstatymo pažeidimą. Bus aprašyti vien lietuvių kalbos vartojimo reikalavimai valstybinių institucijų ir savivaldybių veikloje, jų santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, informuojant ir aptarnaujant pirkėjus, viešųjų užrašų nuostatuose it kt.

Europos Žmogaus Teisių Fondas norėtų pabrėžti, kad 2009 metais buvo panašus bandymas pradėti naudoti tik valstybinę kalbą, o taip pat tarptautinių įsipareigojimų nesilaikymas Slovakijoje, visa tai paskatino žengti žingsnį atgal  tautinių mažumų apsaugos standarto atžvilgiu. Šis pokytis prisidėjo prie EBSO Mažumos Teisių Vyriausiojo  Komisaro intervencijos. Slovakijos Respublika, reaguojant į tarptautinę kritiką, priėmė „ Slovakijos valdžios taisykles atsižvelgiant į Įstatymą  dėl valstybinės kalbos“ („Interpretavimo taisyklės“), kuriomis  buvo siekiama paaiškinti labiausiai prieštaringus akto nuostatus. Tačiau buvo pridaryta dar daugiau painiavos, nes šių taisyklių teisinis statusas yra neaiškus, jie neturi privalomosios galios.

Europos žmogaus teisių fondas išreiškia viltį, kad Lietuva užuot skiriant laiko tautinių mažumų teisėms apriboti, galų gale parengs ir priims modernų tautinių mažumų įstatymą. Nuo 2011 metų Lietuva –  vienintelė Europos Tarybos valstybė, kuri ratifikavo dėl tautinių mažumų pagrindų konvenciją, neturi reglamentuojančios sistemos užtikrinančios tautinėms mažumoms pagrindinį apsaugos ir teisių lygį,  kurias garantuoja Lietuvos Respublika ratifikuotose tarptautinėse sutartyse.

Visuomenėje, kurioje konvencijos ir tradicijos reiškia, kad žmogaus elgesys yra labai nuspėjamas, apribojimo lygis turi būti minimalus.