m600xdŠ.m. vasario mėn. LR Seime buvo įregistruotas trečias  Tautos istorinės atminties įstatymo projektas (XIP- 4631(3). Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) nori pateikti savo nuomonę dėl projekto ir jame siūlomų sprendimų.

Įstatymo projekto 1 straipsnyje teigiama, kad  įstatymas  nustato Tautos istorinės atminties objektą, Lietuvai svarbaus istorinio paveldo atminimą įprasminančios, Tautos humanistines vertybes puoselėjančios valstybės politikos formavimą ir įgyvendinimą,  profesinių ir socialinių grupių minimas atmintinas dienas.

Įstatymo tikslas yra valstybinių institucijų funkcijų nustatymas svarbių istorinių Lietuvos įvykių atminime. Nustatant Tautos istorinės atminties objektus ir apibrėžiant valstybės istorinio paveldo atminimo įprasminimą, dalyvauja Tautos istorinės atminties taryba. Ji turėtų  būti patariamoji institucija tautos istorinės atminties klausimais, atskaitinga Seimui. Tautos istorinės atminties tarybą (Taryba) sudarytų Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris, Lietuvos mokslų akademijos paskirti asmenys, jaunimo organizacijos ir kt.

Remiantis įstatymo projektu Taryba turėtų veikti bendradarbiaudama su valstybės ir savivaldybių institucijomis, mokslinių tyrimų institutais, aukštosiomis mokyklomis, asociacijomis. Visgi iš įstatymo projekto sunku nustatyti kaip šis bendradarbiavimas turėtų atrodyti, ypač bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijos (NVO). EFHR nuomone, gali kilti abejonių, kad Taryba bus atvira NVO pasiūlymams. Iš kitos pusės, Tarybos ir NVO sąveiką galima vertinti analogiškai kaip jos bendradarbiavimą su asociacijomis. Tokiu atveju bendradarbiavimo su NVO problema neturėtų iškilti. Visgi, EFHR nuomone, norint išvengti panašių neaiškumų ateityje, nereikėtų nustatyti konkretaus organizacijų ir institucijų sąrašo, su kuriomis Taryba turi bendradarbiauti.

Verta pabrėžti, kad įstatymo projektas plačiai reglamentuoja atmintinas dienas – jau nuo įvykių, susijusių su ATR, tarptautinėmis dienomis (pvz. Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena) iki Tautos istorinės atminties datų. Nėra pagrindo sieti šias datas su nacionalizmu arba kraštutiniais požiūriais. Be to, viename iš projekto straipsniu yra nustatytas draudimas skelbiant atmintinus metus sieti juos su nesantaikos, neapykantos skleidimu, prieštarauti moralės normoms ar viešajai tvarkai, visuomenės dorovės normoms.

Verta akcentuoti, kad nuo pirmojo įstatymo projekto įregistravimo 2012 m. buvo teikiamos rekomendacijos praplėsti atmintinų dienų sąrašą. Tarp pateiktų rekomendacijų buvo taip pat pasiūlymas sausio 25 d. minėti Tautinių bendruomenių dieną. Reikia pripažinti, kad tai svarbus ir teigiamas aspektas, kadangi tautinių mažumų atstovai sudaro 16 proc. Lietuvos visuomenės. Svarbus žingsnis yra taip pat Tautinių bendrijų tarybos pirmininko įtraukimas į Tarybą.

Po įstatymo projekto turinio analizės reikia pripažinti, kad nėra grėsmės, jog bus suformuota siaura ir vienintelė istorijos versija. Įstatymo projekte numatyta, kad į Tarybos, formuojančios istorinę atmintį, sudėtį įeis įvairių aplinkų atstovai. Visgi reikėtų apibrėžti bendradarbiavimo būdą su nevyriausybinėmis organizacijos, suteikiant galimybę atsižvelgti į jų poziciją formuojant valstybės istorijos politiką.

EFHR