Ne visada obuolys yra obuoliu, o Kowalski tampa Kowalskiu

Pagal žaidimo taisykles, kuriame turime pasakyti žodį, kuris ateina mums į galvą, kai girdime tam tikrą sąvoką, dauguma iš Jūsų  atsakytų į šitaip pateiktą žodį: Kašmyras – geografinė šalis arba audinio rūšis. Obuolys – tai vaisius, Manchester United – futbolo klubas. Kaip paaiškėja, ne visada viskas taip akivaizdu.  Įvedę į google aukščiau paminėtus žodžius, sužinosime, kad Kašmyras ar Ąžuolas tai tik keli iš daugelio nekasdieninių vardų duodamų vaikams. Manchester United –  tai anglų futbolo klubo gerbėjo iš Bulgarijos vardas ir pavardė, kuris pakeitė savo asmenvardžius.

Be abejo, išgirdę tokias neįprastas idėjas veide nušvinta šypsena. Vis dėlto reikia pažymėti, kad teisė naudoti savo vardą ir pavardę tai ne tik teisė į savo preferencijas, neretai pageidavimus ar užgaidas, bet visų pirma tai teisė užrašyti savo vardą ir pavardę  jų pradinėje, originalioje versijoje, atsižvelgiant į tradiciją ir kultūrą, kurioje gyvename. Klausimas dėl asmenvardžių vartojimo,  pagrindinių žmogaus tapatybę sudarančių komponentų, vis tebėra problematiškas, kuris ne kartą  buvo svarstomas Europos Žmogaus Teisių Teisme.

Lietuva yra šalis, kurioje vardo ir pavardės rašybos problema yra svarbesne negu kitose valstybėse narėse. Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, valstybinė kalba yra nacionalinio identiteto išraiška, ji vienija tautą, tai liaudies vientisumo ir suverenumo simbolis. Būtent todėl Lietuvoje užsienietiškos pavardės turi būti rašomos pagal lietuvių kalbos taisykles.

Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad daugelių lenkų kilmės (ir ne tik) žmonių, gyvenančių Lietuvoje, pavardės privalo būti užrašomos pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles.

Tokiu būdu, naudojant lietuvišką transkripciją, lieka daug  iškreiptų pavardžių, o tai savo ruožtu sukelia daug problemų kasdieniame gyvenime.

 Beieškant teisinės apsaugos šioje srityje, tarptautinėse žmogaus teises saugančiose institucijose, lietuvišku pavyzdžiu galėtų būti sutuoktinių Wardyn była dėl lenkų-lietuvių santuokos, kurioje žmonai sulietuvino pavardę, nors abu sutuoktiniai kreipėsi su prašymu dėl originalios pavardės rašybos išsaugojimo, taip pat  Michało Kleczkowskio byla. Lenkų kilmės lietuvis gynė savo teises JTO Žmogaus teisių komitete, siekdamas, kad  jo pavardė būtų rašoma pagal lenkų kalbos taisykles, o ne taip, kaip iki šiol  „Kleckovski”.

Iki šiol Strasbūro teismo praktika laikėsi santūraus požiūrio dėl teisių į vardą bei pavardę, kurioms taikomas Europos žmogaus teisių konvencijos 8 str. Neretai sprendimuose buvo pabrėžiama, kad tai kiekvienos valstybės narės reikalas, susijęs su kultūra ir kalbos tradicijomis. Taigi, Teisingumo Teismo teigimu, valstybė turi laikytis Strasbūro teismo nusistovėjusios praktikos ir taikyti objektyvius kriterijus visiems piliečiams.

Tačiau, priimant sprendimą byloje Johansson prieš Suomiją, Teismas praktika dėl vardų rašymo nuėjo kita kryptimi.  EŽTT nustatė, kad atsisakymas leisti vaiko tėvams suteikti sūnui „Axl”  vardą, pažeidžia Konvencijos 8str.  Nekeičiant savo ankstesnės nuomonės šiuo klausimu, kad valstybė vis dar suinteresuota vardų ir pavardžių suteikimo procesu ir jį saugo (pvz. dėl žalos, kurią gali sukelti vaiko vardas), Teismas nusprendė, kad jis nemato kliūčių suteikiant vardą, kuris jau buvo įregistruotas civilinės metrikacijos įstaigoje ir nekelia pavojaus vaikui.

Ši Teisingumo Teismo nuomonė, daugeliui Lietuvos gyventojų galėtų būti „žalia šviesa”, ypač tiems, kuriems atsisakoma suteikti lenkų kilmės vardus, kadangi Lietuvos civilinės metrikacijos skyriuose jau egzistuoja nelietuvių kilmės vardai ir pavardės, kurių rašyboje pasitaiko svetimų, skirtingų negu lietuviškoje abėcėlėje, ženklų.

Kelias, kuriuo pradeda judėti teismų praktika,  atrodo neišvengiamas, atsižvelgiant į šiuolaikines realijas: žmonių migracija, didėjantis tarptautinių santuokų ir vaikų gimusių už Lietuvos ribų skaičius: pvz., lenkų, latvių, lietuvių Didžiojoje Britanijoje, o taip pat paplitusi, net vardų srityje, globalizacija.

Straipsnį parašė Agata Zaworska, atliekanti advokato praktiką, Mikalojaus Koperniko universiteto Torunėje teisės ir rusų filologijos studijų absolventė, Europos žmogaus teisių fondo praktikantė.