Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kurios poziciją remia Europos žmogaus teisių fondas (EFHR), „svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai ir negali būti sulietuvinti“.  Deja, kai kurios valstybės institucijos ir politikai teigia, jog lietuviškuose dokumentuose privalo būti naudojamos tik lietuviškos raidės. Įrodinėjama, jog pavardės yra lietuvių kalbos dalis, todėl tokių raidžių kaip w, q, x naudojimas sudaro grėsmę ne tik lietuvių kalbai, tačiau ir visai valstybei.

Teismai ir toliau pildo dėl įstatymo leidėjo delsimo esančias spragas

2014 m. Konstitucinis Teismas nurodė, jog tam tikrais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes gali būti vartojamos ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raidės, bet ir lotyniško pagrindo rašmenys. Nepaisant to, šiuo metu Lietuvos teisinis reglamentavimas numato, kad Lietuvos piliečių dokumentuose asmenvardžiai rašomi lietuviškais rašmenimis, nenurodant jokių tokios teisės normos išimčių. Nors yra parengti keli alternatyvūs…

Details

Naujų metų pradžia su dar viena raide „W“ santuokos sudarymo įraše

2019 m. sausio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė dar vieną sprendimą dėl originalios asmenvardžių rašybos. Į teismą kreipėsi pareiškėja Judita Zavadzka, kuri 2018 m. pradžioje Lenkijoje sudarė santuoką su Lenkijos piliečiu. Nepaisant to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Vilniaus CMS) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą pakeisti pavardę…

Details

Teismo sprendimu „X“ atsiras santuokos liudijime

2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl originalios asmenvardžių rašybos. Į teismą kreipėsi pareiškėja, kuri Lichtenšteino karalystėje sudarė santuoką su Lichtenšteino piliečiu ir pasirinko jo pavardę – Marxer. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Civilinės metrikacijos skyrius (toliau – ir Vilniaus CMS) atsisakė patenkinti pareiškėjos prašymą dėl pareiškėjos…

Details