Pasak Valstybinės lietuvių kalbos komisijos, kurios poziciją remia Europos žmogaus teisių fondas (EFHR), „svetimų kalbų asmenvardžiai nepriklauso lietuvių kalbos sistemai ir negali būti sulietuvinti“.  Deja, kai kurios valstybės institucijos ir politikai teigia, jog lietuviškuose dokumentuose privalo būti naudojamos tik lietuviškos raidės. Įrodinėjama, jog pavardės yra lietuvių kalbos dalis, todėl tokių raidžių kaip w, q, x naudojimas sudaro grėsmę ne tik lietuvių kalbai, tačiau ir visai valstybei.

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu Malgožata pagaliau tapo Malgorzata

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.20 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę vardą. Ši teisė apima teisę į pavardę, vardą (vardus) ir pseudonimą. Tačiau esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti – būtent taip 2019 m. spalio 23 d. nusprendė Vilniaus apylinkės miesto teismas, išnagrinėjęs Pareiškėjos Malgožatos…

Details

Kol politikai debatuoja, teismai dirba – dar viena „W“ santuokos sudarymo įraše

2019 m. balandžio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme paskelbtas dar vienas sprendimas originalios asmenvardžių rašybos byloje. Šį kartą į teismą kreipėsi Lietuvos pilietė, kuriai, po santuokos sudarymu su Lenkijos piliečiu, buvo atsisakyta įtraukti jos naują pavardę „Zaniewicz“ originalia jos forma – su „w“ raide. Teismas nusprendė, jog draudimas įrašyti pavardę su „w“ yra neproporcingas…

Details

Teismas: esamas teisinis reguliavimas nepakankamas asmenų teisėms užtikrinti

2019 m. balandžio 12 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas nusprendė, jog civilinės būklės akto įraše gali būti įrašyta pavardė su „x“ raide. 2018 m. pareiškėja sudarė santuoką su Belgijos piliečiu ir pasirinko sutuoktinio pavardę. Vis dėlto registruojant santuoką Lietuvoje, Panevėžio civilinės metrikacijos skyrius (Panevėžio CMS) netenkino pareiškėjos prašymo pavardę civilinės būklės akto įraše įrašyti originalia…

Details