Baudos už „fryzjer“ ar „sklep“ jau nebus

Jau nebereikia baimintis baudos dėl užrašų lenkų, baltarusių ar rusų kalba, siekiant užtikrinti turistams kokybišką aptarnavimą, palengvinti šalies pažinimą, paskatinti svečius iš užsienio dažniau atvykti į Lietuvą. Naujų teisės aktų priėmimas dabar suteikia teisę kiekvienam verslininkui reklamuoti savo veiklą vartojant bet kurią užsienio kalbą. Šalia užrašų lietuvių kalba galima pateikti užrašus bei garso informaciją apie savo veiklą ir kitomis kalbomis, nesibaiminant dėl baudos gavimo. Iki šiol galiojantys teisės aktai, draudžiantys tokio pobūdžio reklamas, Fondo nuomone, kenkė  ekonominės laisvės principui. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti asmuo, nubaustas 500 LT mandatu už kirpyklos reklamą trimis kalbomis: lietuvių, lenkų ir rusų. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas numato, kad Valstybinės kalbos inspekcijos pareigūno nurodymų dėl valstybinės kalbos netaikymo nevykdymo, pažeidėjui gresia įspėjimas, bauda įstaigų, institucijų bei organizacijų vadovams nuo 300 Lt iki 600 Lt. Pakartotino pažeidimo atveju bauda padvigubės – nuo 600 Lt iki 1500 Lt (art. 91²⁾.

Tokį sprendimą neseniai priėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija išnagrinėjusi Europos žmogaus teisių fondo raštą.

2011 m. Valstybinės kalbos inspekcija apskundė kelias įmones dėl teisinių reikalavimų nesilaikymo, tame tarpe Šalčininkų autobusų parko direktorių ir Vilniaus rajono autobusų parko direktorių už autobusų maršrutų lentelių lenkų kalba (šalia lietuvių kalbos) panaudojimą, UAB „Irzimas” direktorių dėl analogiškų veiksmų ir tt. Visais trimis atvejais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutraukė bylas. Panaši situacija prieš kurį laiką įvyko Avižieniuose, o ginčas kilo dėl dvikalbės parduotuvės iškabos. Jos savininkė šalia užrašo valstybine kalba „parduotuvė‘ apačioje pateikė dar lenkišką „sklep spożywczy” (vertimas į lietuvių k. „maisto prekių parduotuvė“) ir nesutiko jo pašalinti. Parduotuvės savininkė buvo nubausta 450 Lt pinigine bauda.

Iki šiol galiojo Seimo nutarimu priimtos Dėl Garsinės ir rašytinės informacijos, kitų viešųjų užrašų laikinąsias taisykles, numatančios, kad jei garsinė ar rašytinė informacija susijusi su užsieniečių aptarnavimu (viešbučiuose, paštuose, bankuose, viešojo maitinimo įstaigose ir kitur), tarptautiniu transportu, turizmu ar tarptautiniais renginiais, greta valstybinės kalbos gali būti vartojamos tradicinės tarptautinio bendravimo kalbos – anglų, vokiečių, prancūzų .

Fondo manymu toks reglamentavimas buvo tiesioginė visų kitų atvykstančių į Lietuvą užsieniečių,nemokančių nei vienos iš trijų aukščiau išvardintų kalbų, diskriminacija.,. Be to, minėtas teisės aktas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl būtent toms kalboms buvo suteiktas specialus statusas lyginant su kitomis kalbomis.

Remiantis Lietuvos Respublikos Statistikos departamento paskelbtais duomenimis, akivaizdu, kad 2010-2012 metais daugiausia turistų atvyko iš Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Latvijos, Baltarusijos, Didžiosios Britanijos, Suomijos ir Estijos.

Kalbos komisija rūpinasi Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimu, puoselėja visuomenės kalbos kultūrą – stebi kalbos situaciją švietimo įstaigose, žiniasklaidoje, leidiniuose, mokslinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime ir kitose srityse. Be to, remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu, Komisija, jei yra būtinybė,  daro pakeitimus teisės aktuose. Todėl Komisijos posėdyje buvo atsižvelgta į Fondo pastabas, tokiu būdu užtikrinant visiems atvykstantiems į Lietuvą užsieniečiams lygias bei nediskriminuojančias sąlygas dėl tinkamo aptarnavimo ir informacijos gavimo.

Tai reiškia, kad nuo šios akimirkos visa garsinė ar rašytinė informacija transporto priemonėse, muitinės įstaigose, viešbučiuose, bankuose, kelionių agentūruose, reklamos stenduose šalia lietuvių kalbos gali būti vartojama bet kuri kita užsienio kalba. Praktikoje tai reiškia, kad informacijos bus teikiamos dažniausiaiį Lietuvą atvykstančių tautinių grupių kalbomis. Tačiau pabrėžtina, kad ši informacija neturėtų būti išsamesnė, o jos rašytinių tekstų formatas negali būti didesnis negu tekstų valstybine kalba, t.y. lietuviškai. Reklamos įstatyme, reklamos sąvoka apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą.  Taigi nėra jokių teisinių kliūčių, leidžiančių daryti išvadą, kad Komisijos sprendimereklamos sąvoka taip pat apima parduotuvių iškabas, kurios šalia lietuvių kalbos taip pat gali būti pakabintos užsienio kalba.

EFHR

[wpfilebase tag=file id=532 /]

[wpfilebase tag=file id=533 /]