• 2023/02/21

Lygybės užtikrinimas pasitelkiant ugdymą gimtąja kalba: Samių tautos patirtis Norvegijoje ir Švedijoje

Lygybės užtikrinimas pasitelkiant ugdymą gimtąja kalba: Samių tautos patirtis Norvegijoje ir Švedijoje

Minint Tarptautinę gimtosios kalbos dieną verta prisiminti, kad pagal Nykstančių pasaulio kalbų atlasą (UNESCO) beveik pusei pasaulyje vartojamų kalbų gresia išnykimas. Ši nerimą kelianti tendencija rodo, kad reikia propaguoti įvairias kalbų įvairovės rėmimo strategijas ir užtikrinti tautinių mažumų kalbų gyvybingumą. Šiame kontekste neseniai atliktas tyrimas, paremtas dviem Konstancos universiteto (Vokietija) mokslininkų vykdytais projektais, atskleidžia svarbų kalbos pripažinimo vaidmenį mažinant mažumų kalbomis kalbančių asmenų diskriminaciją[1]. Tyrime pagrindinis dėmesys skiriamas samių kilmės Norvegijos ir Švedijos gyventojams[2]. Jis rodo, kad samių kalbos pripažinimas ir puoselėjimas gali turėti teigiamos įtakos šios mažumos socialinei padėčiai ir atitinkamai sumažinti diskriminaciją jos atžvilgiu. Gimtosios kalbos dieną apmąstant kalbų įvairovės svarbą, šio tyrimo rezultatai suteikia vertingų įžvalgų, kaip galėtume kurti įtraukesnę ir teisingesnę visuomenę.

Šiuo tyrimu siekta atskleisti ryšį tarp kalbinės diskriminacijos ir mažumų kalbų nykimo, daugiausia dėmesio skiriant samių tautos patirčiai Norvegijoje ir Švedijoje. Šiuo tikslu 2021 m. vasarą buvo atlikta Šiaurės šalių gyventojų apklausa, kurioje dalyvavo 5400 asmenų, įskaitant 44,7% samių kilmės Norvegijos gyventojų ir 28% samių kilmės Švedijos gyventojų. Šiuos kiekybinius duomenis papildė kokybiniai duomenys, surinkti 2020 m. iš pokalbių su samių kalbomis kalbančiais asmenimis. Politikos dokumentas  „Kodėl kalba svarbi: nelygybės suvokimas tarp samių Švedijoje ir Norvegijoje“ taip pat cituojamas Konstanco universiteto klasterio leidinyje „Nelygybės politika“, o jo autoriai yra Anika Lloyd-Smith, Fabian Bergmann, Yair Sapir, Rusen Yasar ir Tanja Kupisch.

Tyrimo metu buvo nagrinėjamas kalbos nykimo mažumų bendruomenėse ir diskriminacijos įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, įskaitant švietimą ir užimtumą, ryšys, daugiausia dėmesio skiriant samių tautos  atstovams. Tyrimas parodė, kad mažumos kalbos pripažinimas valstybine kalba mažina diskriminaciją. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad abiejose šalyse samiai patiria didelę diskriminaciją, kai vartoja samių kalbą viešojoje erdvėje. Šis tyrimas taip pat atskleidė, kad Švedijoje gyvenantys samiai, kalbantys gimtąja kalba, dažnai patiria didesnę diskriminaciją nei Norvegijoje gyvenantys samiai. Taip pat tyrime įvardytos nepakankamos galimybės mokytis samių kalbos ir vartoti ją už namų ribų bei administracinės kliūtys, kurios laikomos struktūrinės diskriminacijos forma. Be to, Švedijos samių manymu, šalies kalbos politika neskatina jų mokytis gimtosios kalbos ir ją puoselėti.

Tyrimas parodė, kad pagarba mažumos kalbai ir jos integravimas į kasdienį gyvenimą gali sumažinti diskriminaciją kalbinių mažumų atžvilgiu. Konstanco universiteto tyrėjų grupė ragina skatinti pagarbą samių kalboms pasitelkiant kalbų politiką, kuri padėtų kovoti su diskriminacijos apraiškomis ir esama nelygybe. Sėkmingai vykdoma Norvegijos politika parodė, kad didesnis mažumos kalbos integravimas į viešąją erdvę, pavyzdžiui, daugiakalbių ženklų ir etikečių naudojimas kasdieniame gyvenime, gali veiksmingai kovoti su diskriminacija.

Kalbų įvairovės skatinimas ir puoselėjimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti mažumų ir vietinių tautų kalbų apsaugą pagal tarptautinę žmogaus teisių teisę. Valstybės turėtų investuoti į mokomąją medžiagą, mokytojų kvalifikacijos kėlimą ir skatinti mokymąsi gimtąja kalba. Tai leidžia įgyti raštingumo ir skaičiavimo įgūdžių, puoselėjant unikalią pasaulėžiūrą bei žinių sistemą. Minėdami Tarptautinę gimtosios kalbos dieną ir Tarptautinį vietinių gyventojų kalbų dešimtmetį, švęskime mūsų kalbų įvairovę.

 

[1] Konstanco universitetas, „Kodėl kalba svarbi: Nykstančios kalbos ir diskriminacija“, 2023-02-20 https://www.newswise.com/articles/why-language-matters-endangered-languages-and-discrimination 

[2] Samiai jau tūkstančius metų gyvena Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Rusijos šiauriniuose regionuose. Jie turi savo kalbą, papročius ir tikėjimą, tačiau susiduria su diskriminacija ir priverstine asimiliacija. Nepaisant tam tikros pažangos pastaraisiais dešimtmečiais pripažįstant ir ginant jų teises, samiai vis dar patiria sunkumų siekdami išsaugoti savo unikalią kultūrinę tapatybę ir gauti reikšmingesnę politinę ir kultūrinę autonomiją. (Plačiau žr.: https://arapahoelibraries.org/blogs/post/who-are-the-sami/)

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…