• 2023/01/27

Holokausto aukų atminimas ir jo reikšmė nūdienos visuomenėje

Holokausto aukų atminimas ir jo reikšmė nūdienos visuomenėje

Holokaustas, vienas tamsiausių žmonijos istorijos puslapių, iki pat šiandien yra giliai įsirėžęs į pasaulio istoriją, nors praėjo jau keli dešimtmečiai. Šios tragedijos atmintis neapsiriboja tik viena tauta ar regionu. Ji peržengė geografines ribas ir paliko neišdildomą pėdsaką viso pasaulio visuomenėje. 2005 metais Jungtinės Tautos paskelbė sausio 27-ąją Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena – būtent šią dieną buvo išlaisvinti likę gyvi Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos kaliniai.

Šios minėtinos dienos reikšmė šiuolaikiniame pasaulyje nemažėja, o įvairios tautinės bendruomenės, valstybių atstovai, nacionalinės ir tarptautinės organizacijos šią dieną susirenka pagerbti Holokausto aukų atminimą. Tačiau ši diena nėra skirta vien tik apmąstymams apie praeitį. Priešingai, ji yra tam tikras kraupus perspėjimas, kuriuo turime vadovautis, priimdami nūdienos sprendimus, atsižvelgdami į galingą šūkį „Niekada daugiau“ (angl. „Never Again”).[1]

Taigi Holokausto tema nėra vien tik istorijos dalis. Atsižvelgiant į pastarojo meto tragiškus įvykius, kaip antai rohinjų mažumos „etninis valymas“ Mianmare arba uigūrų – Sindziango uigūrų autonominiame regione, sunku likti abejingam Holokausto atminimui mūsų dienomis. Ši tragiška praeitis primena tolerancijos ir įvairovės pripažinimo svarbą. Nors kai kurie teigia, kad senieji ideologiniai pasidalijimai politikoje pamažu nyksta, atsirado naujas pasidalijimas tarp tų, kurie siekia humaniškesnio pasaulio, pagrįsto bendrosiomis universaliomis vertybėmis, bei tų, kurie eina dehumanizacijos keliu. Tai skatina mus atidžiau pažvelgti į daromus veiksmus ir išsikelti klausimą, kiek svarbus Holokaustas šiandieninėje globalioje visuomenėje.

Pastaraisiais dešimtmečiais Holokausto atminimo įamžinimas pasiekė didelį pakilimą. Tai susiję su šio istorinio įvykio žiaurumu ir moralinio kompaso poreikiu šitokio netikrumo laikais bei visuomenės ideologinių naratyvų stoka.[2] Dėl to Holokaustas yra siejamas su moraliniu įsitikinimu, kuris šiandien peržengia valstybių sienas ir jungia Europą bei likusį pasaulį.[3] Tačiau Holokausto vertinimas gali skirtis priklausomai nuo šalies.

Pavyzdžiui, Lietuvoje Holokaustas ir jo minėjimas turi ypatingą reikšmę, nes Antrojo pasaulinio karo metais šalyje buvo nužudyta didelė dalis žydų tautybės gyventojų. Iš viso per nacių Vokietijos okupaciją ir SSRS-Vokietijos karą žuvo apie 195 000–200 000, karo pabaigos sulaukė tik nedidelė dalis Lietuvos žydų (litvakų). Pirmą kartą Lietuvoje per tokį trumpą laiką buvo nužudyta tiek daug žmonių.[4] Todėl lietuviams Holokausto atminimas yra reiškminga pamoka dėl tolerancijos ir įvairovės, o taip pat kraupus perspėjimas dėl ekstremizmo bei genocide pavojaus. Jis taip pat primena, kaip svarbu prisiimti atsakomybę už praeities veiksmus ir stengtis kurti įtraukesnę ir darnesnę visuomenę.

Holokausto reikšmė yra ta, kad jis primena apie dehumanizacijos pavojus. Per Holokaustą naciai vykdė masines žudynes ir smurtą prieš žydų tautybės žmones ir kitas marginalizuotas grupes, nes pirmiausia juos dehumanizavo. Dehumanizacija – tai žmogaus orumo, teisių ir žmoniškumo naikinimas.[5] Šį procesą galima pastebėti genocido ir neapykantos aktuose. Pavyzdžiui, Niurnbergo ir Berlyno įstatymai Holokausto metu, kai buvo vykdomi įteisintos diskriminacijos aktai, ir Ruandos bei Kambodžos atvejais, kai neapykantos retorika lėmė smurtą prieš bendruomenę, autonomijos bei kultūrinių tradicijų praradimą.[6] Be to, vykstant karui Ukrainoje, Rusijos pajėgos įvykdė daugybę karo nusikaltimų, vykdydamos tyčinius išpuolius, nukreiptus prieš Ukrainos civilius gyventojus, nekaltų žmonių žudynes, kankinimus ir seksualinį smurtą prieš moteris ir vaikus, parodydamos visišką nepagarbą žmogaus gyvybei. Sausio 23 d., Europos Tarybai ruošiantis minėti Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną, Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjoje pirmininkas E. Zingeris Holokausto aukų vardu pareikalavo sustabdyti Rusijos karą prieš Ukrainą grindžiančią dirbtinę antinacinę rusų okupantų leksiką.[7] Tai svarbi žinia, nes ji atkreipia dėmesį į pavojų, kurį kelia kalbos naudojimas siekiant pateisinti smurtą prieš marginalizuotas grupes. Tai tik keli pavyzdžiai, primenantys mums, kad dehumanizacija yra bendra genocido ir smurto veiksmų gija.

Todėl būtina pripažinti, kad Holokaustas – tai ne tik pasakojimai apie žydų tautos istoriją Antrojo pasaulinio karo metais. Tai taip pat atspindi dehumanizacijos poveikį bendruomenei. Tai priminimas, kad visada turime būti budrūs, kai susiduriame su išankstiniais nusistatymais ar neapykantos apraiškomis, kad skaudi praeitis netaptų kieno nors ateitimi. Tai reiškia, kad reikia atpažinti ir priešintis neapykantos kalbai, diskriminacijai ir smurtui prieš marginalizuotas ir atstumtas grupes mūsų visuomenėje ir solidarizuotis su tais, kurie susiduria su tokiu elgesiu visame pasaulyje. Dabartinis „Holokausto universalizavimo“[8] ir „pasaulinės Holokausto atminimo kultūros“[9] laikotarpis skirtas ne tik Holokausto patirties supratimui. Šiame kontekste ypač svarbu ieškoti strategijų, siekiant išsaugoti Holokausto atminimo kultūrą, kad ateityje būtų užkirstas kelias genocidui, Holokausto neigimui, rasizmui ir visiems žmogaus teisių pažeidimams.

 

Šaltiniai:

[1] Šūkis „Niekada daugiau“ siejamas su Holokaustu ir genocidu apskritai. Šis terminas gali būti kilęs iš 1927 m. Yitzhak Lamdano eilių „Niekada daugiau Masada nesugrius!“. Genocido kontekste paleisti Buchenvaldo koncentracijos stovyklos kaliniai perėmė šį terminą antifašistinėms nuotaikoms išreikšti.

[2] Levy, Daniel and Sznaider, Natan, ‘Memory Unbound: The Holocaust and the Formation of Cosmopolitan Memory”, European Journal of Social Theory 5:1 (2002), 93.

[3] Levy and Sznaider, “Memory Unbound: The Holocaust and the Formation of Cosmopolitan Memory,” 96.

[4] https://www.vle.lt/straipsnis/holokaustas/

[5] https://hmh.org/education/why-holocaust-still-matters-today/

[6] The Economist. “Remembering the Holocaust, Bearing Witnesses Evermore,” August 27, 2013.

https://www-economist-com.proxy.library.uu.nl/international/2013/08/27/bearing-witnessever-more.

[7] https://www.lrs.lt/sip/portal.show?p_r=35720&p_t=283615

[8] Gross, Zehavit. “The Process of the Universalization of Holocaust Education: Problems and Challenges.” Contemporary Jewry 38, no. 1 (2018): 5–20. https://doi.org/10.1007/s12397-017-9237-2.

[9] Fracapane, Karel, Matthias Hass, Unesco, and Stiftung Topographie des Terrors. Holocaust Education in a Global Context. Paris: United Nations Educational, Scientific and Cultural Organization, 2014.

Susijęs įrašas

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…
Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

Konstitucinis Teismas: diakritinių ženklų naudojimas nelietuviškuose asmenvardžiuose galimas gavus Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadą

2023 m. gruodžio 28 d. paskelbtame nutarime Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, prieš…