Vilniuje žydų genocido diena paminėta ir maldomis už Senąsias žydų kapines

Kasmet rugsėjo 23-ąją Lietuvoje yra minima Lietuvos žydų genocido atminimo diena, kai prieš 76-erius metus buvo likviduotas Vilniaus žydų getas. Nuo 1941 m. gruodžio iki 1943 m. rugsėjo vidurio vokiečių karininkai nužudė apie 40 tūkstančių žydų gyvenusių Vilniuje, kadaise vadintame Šiaurės Jeruzale. Iš viso Lietuvoje buvo nužudyta maždaug 200 tūkstančių žydų kilmės gyventojų.

Tokios dienos itin svarbios dabartinei žydų bendruomenei Lietuvoje, kurią sudaro apie 5 tūkstančiai žmonių. Šios dienos minėjimas suteikia galimybę trumpam sustoti, atsigręžti į praeitį ir prisiminti kiekvieną žmogų, kritusį siaubingų įvykių verpete, pagerbti tuos, kurie kovojo prieš segregaciją ir žiaurią diskriminaciją bei išmokti svarbių pamokų, kad ateityje gebėtume priimti kitokius, teisingesnius sprendimus. Holokausto atminimas paplitęs visame pasaulyje, kaip diena pasmerkti nusikaltimus prieš žydus, romus ar kitas etnines, tautines ar religines grupes. Atminimo dienomis įvairiose šalyse vyksta memorialiniai renginiai, konferencijos, yra skaitomi žuvusiųjų bei gelbėtojų vardai, lankomos žydų kapinės.

Tačiau, kaip ir didžioji dalis sukrėtusių istorinių įvykių, Holokaustas bei žydų genocido tema neretai atsiduria politinių nuomonių ir nesutarimų sūkuryje. Dar Sovietų valdžios įsakymu Senųjų Šnipiškių žydų (Piramonto) kapinių teritorijoje pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai po planuojamos rekonstrukcijos turėtų „skatinti konferencinį turizmą bei pritraukti papildomus tiek užsienio, tiek vietinių turistų srautus į Vilnių ir Lietuvą“. Žydų bendruomenės nariai jau kelis metus mėgina rasti kompromisą šio projekto vykdymui, siekdami užkirsti kelią kapinių ir jose esančių palaikų niekinimui. Vilnietė Rūta Bloštein  dar 2016 metais inicijavo peticiją internete, dabar turinčią per 46 tūkstančius parašų, o 2017 metais Prezidentei Daliai Grybauskaitei buvo pateiktas dvylikos JAV kongresmenų laiškas, kuriuo raginama Lietuvos Vyriausybę atsisakyti pastato pritaikymo konferencijų centrui bei neliesti senųjų Šnipiškių žydų kapinių. Šiuo metu teisme yra nagrinėjamas Izraelyje gyvenančio žydų kilmės asmens (litvako), kurio protėviai palaidoti planuojamų rekonstrukcijos darbų vietoje, prevencinis ieškinys dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos darbų sustabdymo. Belieka tikėtis, kad byla, koordinuojama Europos žmogaus teisių fondo, padės atkreipti valstybės institucijų dėmesį į tai, jog ant išniekintų kapinių teritorijos įsikursiantis konferencijų centras ne tik netaps turistų traukos objektu, bet ir provokuos kritiką ir neigiamas konotacijas Lietuvos ir Vilniaus vardui visame pasaulyje.

Lietuvos žydų genocido dienai atminti žydų bendruomenė kvietė susirinkti prie senųjų žydų kapinių bei kartu melstis už genocido aukas, taip pat tuos, kurių palaikai vis dar yra po planuojamų rekonstruoti Sporto rūmų pamatais. Atminimo metu skambėjusios maldos ragino nutraukti negarbingą periodą ir leisti numirusiems ilsėtis. Pranešėjai susirinkusiems priminė ir istorines detales, jog dar LDK gyvavimo laikotarpiu žydams buvo suteiktos apie 10 privilegijų, kurių niekas neatšaukė, o jų protėviai turi teisę į amžiną poilsį.

Bendruomenė taip pat ragino visuomenę jungtis į diskusiją dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos. Jos metu Europos žmogaus teisių fondo atstovė Evelina Dobrovolska, vedanti bylą dėl Vilniaus Sporto rūmų, pristatė esamą situaciją bei trumpai aptarė ginčo detales. „Šiandien teritorija, kurioje yra Senosios kapinės bei Sporto rūmų pastatas, yra nesutvarkyta teritorija. Žmonės čia užkandžiauja, vedžioja šunis, organizuoja susitikimus. Daugeliui nėra žinoma, jog kad visa tai daro ant kapų ir kadaise čia gyvenusių žydų palaikų“, – renginio metu kalbėjo E. Dobrovolska. Diskusijoje taip pat dalyvavo profesorius Andrius Kulikauskas, Vilniaus žydų bendruomenės pirmininkas Simonas Gurevičius, jidiš profesorius ir tyrėjas profesorius Dovid Katz, taip pat litvakų rabinai Asher Arielli, Dovid Feinstein, Orin Reich, Yaakov Shapira bei kiti.

Renginyje taip pat dalyvavo ir Turto banko atstovai, kurie teisminiame procese turi atsakovo statusą. Tikimasi, jog šis susitikimas, kaip ir pati byla, padės apsvarstyti ne tik vertybes ir visų grupių teises, tačiau ir pradėti dialogą, kuris leistų suderinti visų pusių interesus.