• 2017/10/09

EST nusprendė, kad ginkluotų konfliktų veiksmai gali būti laikomi teroristiniais veiksmais

EST nusprendė, kad ginkluotų konfliktų veiksmai gali būti laikomi teroristiniais veiksmais

2017 m. kovo 14 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (EST) paskelbė preliminarų nuosprendį byloje C-158/14, A ir kiti prieš Ministrą Van Buitenlandse Zaken. Teismas nusprendė, kad ginkluotųjų pajėgų veiksmai, atliekami ginkluotų konfliktų metu, gali būti klasifikuojami kaip “teroristiniai veiksmai” tarptautinės humanitarinės teisės srityje.

Nyderlandų valdžios institucijų teigimu, „A ir kiti” dalyvavo renkant lėšas Tamilio Elamo Tigrų išlaisvinimo grupuotei (TET). TET buvo separatistinė karinė organizacija, kovojusi del Šri Lankos tamilių mažumos liberalizavimo šiaurės bei rytų Šri Lankoje. Vadovaujantis Europos Sąjungos (ES) teisės aktais, kuriais naudojantis buvo įgyvendinta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucija 1373 (2001), TET jau beveik dešimtmetį buvo paskelbta kaip teroristinė organizacija.

„A ir kiti” buvo taikomos ribojamosios priemonės ir jų turtas buvo įšaldytas. Šiuo veiksmu Nyderlandų valdžia pateikė išvadą, kad TET buvo teroristinė grupuotė. “A ir kiti” šį sprendimą apskundė, tvirtindami, jog TET iš tiesų yra ne valstybinė organizacija veikianti netarptautiniame ginkluotame konflikte Šri Lankoje, todėl turėtų būti reglamentuojama ne ES ir kovos su terorizmu priemonėmis, o tarptautinės humanitarinės teisės (THT). 

Priimdamas sprendimą teismas pastebėjo, kad tarptautinės humanitarinės teisės tikslai skiriasi nuo ES teisės. Nors kai kuriose tarptautinėse konvencijose kariniai veiksmai atlikti ginkluotų konfliktų metu nėra priskiriami teroristiniams veiksmams, šios konvencijos nedraudžia valstybėms tokius veiksmus priskirti prie terorizmo bei pritaikyti priemones užkirsti jiems kelią. Todėl Teismas nustatė, kad ES teisė ir tarptautinė teisė leidžia taikyti kovos su terorizmu priemones asmenims ir teisės subjektams, dalyvaujantiems ginkluotuose konfliktuose, kuriuos reglamentuoja THT.

Šis sprendimas užkerta kelią kitoms grupėms ir asmenims, kuriems yra taikomos ES kovos su terorizmu priemonės, siekti užginčyti ES sprendimus dėl to, kad jie dalyvauja ginkluoto konflikte, kurį reglamentuoja kita teisės sritis.

Nepaisant to, kad Lietuvoje vidinio terorizmo grėsmė yra santykinai nedidelė, nacionaliniuose teisės aktuose yra numatomos priemonės susijusias su terorizmu. Baudžiamasis kodeksas numato baudžiamąją atsakomybę ne tik už teroristinius veiksmus, bet ir už žmonių prievartą dalyvauti terorizmo tiksluose, finansinę terorizmo paramą bei keliavimą į Lietuvą terorizmo tikslais.

EFHR

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…