Dvikalbės lentelės – istorijos pabaiga ar pradžia?

Prieš trejus metus baigėsi teisminiai procesai, kuriuose savivaldybių administracijų direktoriai buvo įpareigoti sumokėti baudas už kabančias dvikalbes lenteles. Nuo to laiko priimtas kompromisinis sprendimas – ant privačių namų dvikalbiai gatvių pavadinimai gali būti, tačiau oficialūs – ant stulpelių – privalo būti išimtinai lietuvių kalba. Šių metų pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė buvo priversta teisme ginti dekoratyvines…

Už diskriminaciją dėl negalios ir amžiaus – baudžiamoji atsakomybė

2017 m. gegužės 4 d. Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, kuriose numatoma baudžiamoji atsakomybė už diskriminaciją dėl amžiaus ir neįgalumo. Iki šiol Baudžiamajame kodekse buvo numatyta atsakomybė už diskriminaciją dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, taip pat atsakomybė už kurstymą prieš šias žmonių grupes. Europos žmogaus…

VSD ataskaita: privilegijuotos mažumų teisės – grėsmė valstybei?

Š. m. balandžio 3 d. Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos išleido naujausią ataskaitą apie galimas grėsmes Lietuvai. Ataskaitoje rašoma, kad „Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus tokias teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos…

Teismas nusprendė – daugiakalbės lentelės Vilniuje liks

Daugiakalbės lentelės kabo teisėtai – taip nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT). Nuosprendis buvo priimtas š. m. vasario 17 dieną. Teismas atmetė Vyriausybės atstovės Vilniaus apskrityje Vildos Vaičiūnienės skundą, kuriame rašoma, kad daugiakalbiai užrašai neatitinka Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų, o lentelės užsienio kalbomis piktina visuomenę ir kursto tautinę nesantaiką. Teismo teigime rašoma, kad lentelės užsienio…

Tėvų atsakomybė už jų nepilnamečių vaikų elgesį Internete

Šiais laikais internetas naudojamas ne tik kaip informacijos šaltinis, bet ir darbui ar naujų pažinčių užmezgimui. Vis dėl to būtina kalbėti ir apie pavojų, kurį sukuria ši erdvė. Internete galime pasijusti anonimais, o tai dažnai priveda prie savo emocijų nesuvaldymo ir pykčio išliejimo ant kitų. Kaip atskleidžia praktika, prieinama prie šmeižto, kitų įžeidinėjimo bei neapykantos…

Rinkiminė turistika Lietuvoje

Kiekvienoje šalyje, paskutinės dienos prieš rinkimus tai ypatingos įtampos ir skubėjimo laikotarpis, nes kiekvienas kandidatas paskutinėje tiesiojoje nori ir toliau pasilikti rinkimų lenktynėse. Antroje vasario pusėje, Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė informacija, dar viena po kontroversinių rinkimų apygardų pakeitimų, apie savivaldybės rinkimus. Žurnalistų dėmesį atkreipė informacija apie masinius gyvenamosios vietos registracijos  adreso pakeitimus atskiruose šalies regionuose, kas pagal Vyriausiąją…

Transliavimo laikas tautinėms mažumoms

Pastaruoju metu Lietuvos Nacionalinis Radijas ir Televizija paskelbė, kad naujo sezono programoje atsiras daugiau laidų rusų kalba. Programos „Vilniaus albumas“ lenkų kalba trukmė nepasikeitė. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) paskelbtus pokyčius laiko diskriminuojančiais lenkų tautinės mažumos atžvilgiu. Pagal paskutinį visuotinį surašymą, lenkų tautybę Lietuvoje deklaruoja apie 6,6% gyventojų, o tai reškia, kad lenkų tautinė mažuma…

Įrašas apie tautybę pase – žingsnis po žingsnio

Pagal Lietuvos Respublikos paso įstatymo pakeitimus, priimtus 2015 m. sausio 1 d., Lietuvos piliečiams suteikta galimybė įrašyti savo tautybę pase. Apie tai jau anksčiau rašėme čia. Neseniai žiniasklaida pranešė apie daugybę sunkumų susijusių su šios procedūros įgyvendinimu. Todėl mes nusprendėme paaiškinti, kaip atrodo įrašo apie tautybę įtraukimo į pasą procesas. Taigi, kaip iš tikrųjų tai…

Lietuvos rinkimų apygardų ribų likimas – ar bus atsižvelgta į tarptautinius standartus?

Minėdami Pasaulinę rinkimų dieną, vasario 5 dieną Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) surengė konferenciją „Rinkimų geografija: nuo rinkimų elgsenos analizės iki būsimų rinkimų planavimo”, kurios metu pranešėjai dalinosi mokslinėmis įžvalgomis – rinkimų istorijos, problematikos, moderniųjų technologijų taikymo, rinkimų rezultatų paskelbimo, mokslinės jų analizės, panaudojimo būsimiems rinkimams organizuoti. Viena iš…

Dar viena diskusija dėl Valstybinės kalbos įstatymo projekto

Š.m. vasario 5 d., ketvirtadienį Seime įvyko Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinė lietuvių kalbos komisijos organizuota konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“. Konferencijos pranešėjai ir dalyviai aktyviai diskutavo dėl poreikio priimti naują teisės aktą, reglamentuojantį valstybinės kalbos statusą. Tokį poreikį pasisakiusieji grindė besikeičiančia visuomene ir visuomenės poreikiais, mažėjančiu jaunimo raštingumo lygiu, o taip pat…

Daug Pilietybės įstatymo pakeitimo koncepcijų, bet ar netrūksta to svarbiausio?

Neseniai Pilietybės įstatymas susilaukė viešųjų diskusijų dėl Prezidentės pasiūlytų įstatymo nuostatų pakeitimų. Tačiau, pasak ekspertų, siūlomi pakeitimai gali būti nesuderinami su Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konstitucinio Teismo doktrina, nes palankiau vertintų ypatingai Lietuvai nusipelniusius žmones, diskriminuojant paprastus piliečius. Be to, Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) atkreipia dėmesį į tai, kad Pilietybės įstatymas turėtų būti Lietuvos…

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo paslėptos žabangos

2014 m. lapkričio 18 d.Lietuvos Respublikos Seime įvyko spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“, kurioje Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) uždavė Seimo nariams kelis esminius klausimus. Dar šių metų liepos mėnesį Fondas pateikė savo nuomonę dėl šio įstatymo projekto nurodydamas, jog tikisi, kad Lietuvos valstybė, priimant kitus įstatymus, nepamirš savanoriškai…

Tautinių mažumų departamento įsteigimas – šansas geresniam tautinių mažumų rytojui

Š.m. lapkričio 10 d.  Vyriausybės strateginis komitetas aptarė Tautinių mažumų departamento (Departamentas) steigimą. Nutarta, kad Departamentas savo veiklą pradės jau kitų metų liepą, ir tiesiogiai bus pavaldus Vyriausybei. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) džiaugiasi priimtu sprendimu ypač dėl to, kad jis atitinka Europos Tarybos nuomonę ir rekomendacijas. Europos Taryba ne kartą kritikavo Lietuvą dėl Tautinių mažumų…

Dvikalbių lentelių su gatvių pavadinimais klausimas beveik išspręstas

2014 m. rugsėjo 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas skyrė baudą Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui dėl teismo sprendimo dėl dvikalbių lentelių su gatvių pavadinimais ant privačių namų nevykdymo. 1880 litų bauda buvo skirta administracijos direktoriui J. Rybakui, kuris 2014 m. birželio 2 d. pradėjo eiti šias pareigas. Bauda, kuri sudarė 20 litų per dieną,…

Palengvintos praktikos galimybės Lietuvoje – prisijunk prie mūsų komandos!

2014 m. liepos 21 d. buvo pasirašytos įstatymo, susijusio su užimtumo rėmimo bei socialinio ir sveikatos draudimo priemokomis, pataisos, kuriomis siekiama jaunus, 16–29 metų, žmones paskatinti ieškoti darbo vietos jų gimtojoje šalyje. Esminis šių pokyčių tikslas yra padėti žmonėms susirasti praktikos atlikimo vietą, kadangi iki šiol įgyti profesinės patirties ir kartais net susirasti darbą galėjo…

Originali asmenvardžių rašyba – visų Lietuvos piliečių problema

Teisė į originalią asmenvardžių rašybą yra viena pagrindinių kiekvieno piliečio teisių. Galimybe tinkamai naudotis teisėmis ir užtikrinti jų gerbimą turėtų pasirūpinti kiekviena valstybė. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) primena, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) savo nutarimuose pabrėžė, kad asmenvardžių rašybos reguliavimas yra kiekvienos Europos Sąjungos valstybės sritis ir tai yra tiesiogiai susiję su kultūra,…

Prezidentė Dalia Grybauskaitė siekia saugoti lietuvių kalbą ir kultūrą nepaisant Lietuvos prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų

Paskutiniai įvykiai Lietuvoje rodo, kaip stipriai Lietuva bijo grėsmės, kurią kelia jos teritorijoje gyvenančios tautinės mažumos. Asmenvardžių rašymo originalo kalba Europos Sąjungos piliečių pasuose klausimas vis dar laukia sprendimo. Panašiai kaip dvikalbių lentelių įteisinimas, kurios 2014 m. liepos 17 d. buvo pašalintos iš Tautinių mažumų įstatymo projekto. Be to, pats Įstatymo projektas ne vieną kartą…

Nepalankios permainos naujame Valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo projekte

Šiuo metu Lietuvoje galioja dar 1995 m. sausio 31 d. priimtas Valstybinės kalbos įstatymas, pagal kurį, Lietuvos Respublikos viešieji pavadinimai (ženklai, užrašai, iškabos, vietovių ir gatvių pavadinimai ir kt.) privalo būti rašomi valstybine kalba. Viešuosius pavadinimus kita nei lietuvių kalba leistina iškabinti tik turistiniams tikslams, visgi šis užrašas negali būti didesnio formato nei užrašas lietuvių…

Priimti Tautinių mažumų įstatymo projekto pakeitimai

Nuo 2010 m. Lietuvoje nėra jokio įstatymo reguliuojančio tautinių mažumų padėtį. Įstatymo sampratos aptarimas ne kartą buvo įtraukiamas į Seimo darbotvarkę ir paskutinę akimirką buvo išbraukiamas. 2014 m. liepos 17 d. buvo priimti svarbūs sprendimai, tačiau jie skyrėsi nuo to, ko buvo tikėtasi. Paskutinio pavasario sesijos posėdžio metu Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymo projektą, išbraukdamas…

Kitų kalbų asmenvardžiai bus rašomi originalo kalba?

Š.m. liepos 15 d. Seimas pirmame skaityme priėmė du asmenvardžių rašybos Lietuvos Respublikos piliečių asmens dokumentuose įstatymo projektus, kurie turi būti sprendimu ne tik tautinėms mažumoms, kurios siekia asmenvardžių rašybos originali kalba įteisinimo, bet taip pat užsieniečių sutuoktiniams ir jų vaikams, kurie kone kasdien susiduria su nepatogumais įrodinėdami savo tapatybę arba civilinę santuoką su kitu…