• 2019/09/17

EFHR diskusija festivalyje „Būtent!“: „Nebūkime tolerantiški, būkime bendruomeniški“

EFHR diskusija festivalyje „Būtent!“: „Nebūkime tolerantiški, būkime bendruomeniški“

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) šiais metais ir vėl dalyvavo Birštone vykusiame diskusijų festivalyje „Būtent“. Rugsėjo 6 d. festivalyje EFHR organizavo diskusiją stereotipų tema – „Romų kilmės juodaodis gėjus arba kokiais stereotipais vadovaujamės?“. Renginio moderatorė, EFHR teisininkė Evelina Dobrovolska kalbino profesionaliu gėjumi save prisistatantį Vilniaus miesto tarybos narį Tomą Vytautą Raskevičių, visuomenininką ir aktyvų žydų bendruomenės narį bei buvusį Vilniaus mero patarėją Danielių Lupshitz ir Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (TMD) Tautinių mažumų politikos analizės ir informacijos skyriaus vedėją Vaivą Vėželytę-Pokladovą. Diskusijos metu buvo aptartos skirtingos diskriminacijos formos, su kuriomis susiduria mažumos, bei klausiama, ar visuomenė tampa tolerantiškesnė ir ką reiškia nebūti baltaodžiu heteroseksualiu vyru.

Skirtingomis tautinėmis, religinėmis ar lytinės tapatybės savybėmis pasižyminčios visuomenės grupės dažnai tampa ne tik stereotipų, bet ir neapykantos kalbos ar nusikaltimų objektais. Diskusijos dalyvis T. V. Raskevičius pažymėjo, kokia svarbi yra visų visuomenės grupių reprezentacija, ypač politiniame gyvenime. Jis pastebėjo, kad visuomenės požiūris į mažumas keičiasi, kai jiems tenka patiems susipažinti ir dirbti su šiomis socialinėmis grupėmis. T. V. Raskevičius taip pat pasakojo, kaip mažumų nariai yra apibūdinami tik pagal jiems klijuojamas etiketes: „<…> svarbu suvokti, kad mano tapatybė, tai, kad aš esu LGBT bendruomenės narys, manęs vienareikšmiškai neapriboja <…>. Aš esu ir pilietis, ir žmogus“, – pabrėžė T. V. Raskevičius.

V. Vėželytė-Pokladova moderatorės paklausta apie stereotipus tarp pačių socialinių mažumų teigė, kad jose lygiai taip pat vyrauja klišės apie kitas socialines grupes. TMD atstovė taip pat iškėlė ir klausimą – ar teigiami stereotipai turėtų būti priimtini? Į diskusiją įsitraukęs D. Lupshitz pastebėjo, kad stereotipų augimui Lietuvoje įtakos galėjo turėti Sovietų okupacijos laikotarpis, kuomet žmonės neturėjo galimybių būti savimi. Jis taip pat papasakojo stereotipo „žydai mylisi per paklodes“ atsiradimo istoriją bei pasidalino mintimis apie „toleranciją“ kaip terminą, reiškiantį „kažką priimti“. „Tolerancija yra šlykštus žodis. Nebūkime tolerantiški, būkime bendruomeniški“, – siūlė Daniel Lupshitz.

Diskusijai įpusėjus T. V. Raskevičius pažymėjo, jog vien tam, kad būtų išgirsti, socialinių mažumų nariai turi dirbti ir stengtis dvigubai daugiau nei kiti. Šia tema Evelina Dobrovolska pastebėjo, jog dažnai socialiai pažeidžiamoms grupėms priklausantys asmenys visuomenėje yra matomi kaip nuskriausti, o tai galima paversti teigiamomis savybėmis ar net tapatybės dalimi. Vaiva Vėželytė-Pokladova papasakojo, jog savo, kaip negalią turinčio asmens, tapatybės ji pati nepriima ir pasidalino asmenine istorija, kuomet kineziterapeutas pasiūlė jai važiuoti, kur visi „tokie kaip ji“. „Klausykit, o nėra plinkančių, senstančių vyrų stovyklos?“ – šmaikščiai ją „nurašyti“ bandžiusiam kineziterapeutui tada atsakė moteris.

Kalbai pasisukus stereotipų mažinimo link, Daniel Lupshitz skatino paprasčiausiai kalbėtis, diskutuoti – tuomet nebereiks tolerancijos, nebebus stereotipų. Panašias mintis dėstė ir Vaiva Vėželytė-Pokladova, davusi patarimą pirmiausiai susipažinti su kaimynais, mat reali patirtis yra daug teisingesnė. Tuo tarpu Tomas V. Raskevičius diskusijai suteikė pozityvumo, įžvelgdamas sparčius pokyčius vykstančius Lietuvoje: „Lietuva yra mažas žmogaus teisių stebuklas.“ Anot pašnekovo, lyginant su kaimynais iš Rytų, Lietuvoje žmogaus teisės yra vis labiau gerbiamos ir greičiau įsisavinamos. Kolegos mintims pritarė ir D. Lupshitz, pabrėždamas, kad dabar svarbiausia neužmigti ant laurų ir toliau siekti gerų rezultatų.

Diskusijos dalyvių nuomonės išsiskyrė aptariant politinio korektiškumo temą, iškeltą vieno iš diskusijos žiūrovų. TMD atstovė V. Vėželytė-Pokladova teigė, jog politkorektiškumas yra svarbi žmogaus teisių dalis, užtikrinanti, jog tautinės mažumos nėra vadinamos jiems nepriimtinais terminais. Tuo tarpu T. V. Raskevičius pastebėjo, jog jei visuomenė tampa per daug korektiška, tam tikras jos segmentas gali nerasti tinkamų būdų išreikšti nepasitenkinimo, o tai gali vesti ir prie rimtesnių padarinių. Moderatorė apibendrino pašnekovų nuomones, pabrėždama, jog svarbu žinoti kontekstą – ar pats žodis turi negatyvių konotacijų ir ką yra norima juo pasakyti.

Kitą klausimą uždavė žiūrovė iš auditorijos – kaip mažumoms priklausantiems žmonėms pripažinti sau, kad jie yra kitokie, nei iš jų yra tikimasi, ir, identifikuojant save, padėti juos suprasti ir likusiai visuomenei? Diskusijos dalyviai pripažino, jog vieno recepto tokiai kompleksiškai problemai spręsti nėra, tačiau pasidalino keliais patarimais. „Kai priimi save tokį, koks esi, niekas negali tavęs sužeisti“, – sakė T. V. Raskevičius. Daniel Lupshitz ragino kiekvieną iš mūsų žengti bent žingsnį priekin ir ieškoti atsakymų kylantiems klausimams. Tuo tarpu Vaiva Vėželytė-Pokladova atkreipė dėmesį į tai, kad dauguma konfliktų kyla dėl to, kad ne visi atitinka mūsų pačių galvose sukurtus standartus. Jos nuomone, galima vadovautis taisykle: „Visiškai nesvarbu, ką apie mane galvoja ar kur mane priskiria kiti žmonės, aš taip neturiu jaustis.“

Diskusijos pabaigoje moderatorė E. Dobrovolska pašnekovams uždavė paskutinį klausimą – kas gi tie stereotipai: diskriminacijos ir neapykantos pagrindas ar nežinojimo padarinys? Diskusijos dalyviai nebuvo vieningi: T. V. Raskevičiaus nuomone, jei stereotipai nekuria ribų žmogaus laisvėms, o padeda įsilieti į dialogą, tai nėra blogas reiškinys. Kita vertus, Daniel Lupshitz teigė, kad stereotipai visuomet yra blogai ir pabrėžia, koks svarbus jų mažinimui yra švietimas. Vaiva Vėželytė-Pokladova apibendrino, jog viskas priklauso nuo vertinančiojo žmogaus ir jo paties formuojamo požiūrio.

 

Dėkojame festivalio „Būtent!“ organizatoriams už galimybę konstruktyviai diskutuoti, mūsų diskusijos pranešėjams bei visiems susidomėjusiems. Visą diskusiją galite peržiūrėti mūsų Facebook paskyroje.

[ngg src=”galleries” ids=”60″ display=”basic_thumbnail”] 

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…