Neapykantos kalba: komentarų mažėja, požiūris nesikeičia

2018 m. liepos 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje D. K. buvo išteisintas dėl viešo tyčiojimosi bei rusų tautybės asmenų niekinimo. Nuo 2016 m. kaltinamasis D. K. interneto portale lrytas.lt parašė daugiau nei 10 komentarų, kuriuose jis viešai tyčiojosi, niekino rusus, vadino juos fašistais, luzeriais, nevykėliais,. Pasak nuteistojo, tokiu būdu jis tik išreiškė savo nuomonę, o jo komentarai nėra nukreipti prieš visus rusų tautybės asmenis.

Išanalizavęs bylos medžiagą ir atsižvelgęs į kaltinamojo paaiškinimus dėl parašytų komentarų, teismas išteisino kaltinamąjį motyvuodamas tuo, jog D. K. komentarai pagal išraiškos būdą yra banalūs, surašyti su gramatinėmis klaidomis ir netaisyklinga kalba, vartojami neetiški žodžiai ir išsireiškimai, tačiau neturintys LR BK 170 str. 2 d. nusikaltimo požymių.

Pareiškimą dėl kaltinamojo pasisakymų pateikė nevyriausybinės organizacijos VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) teisininkas Lešek Jankovskij, kuris nesutinka su tokiu teismo sprendimu. EFHR nuomone, tokie komentarai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškos moralės reikalavimams ir Europos Sąjungos institucijų išaiškinimams, kurie numato pareigą užtikrinti baudžiamąjį persekiojimą už neapykantos kalbą. Tokiais komentarais rusų tautybės žmonių atžvilgiu yra kurstomas smurtavimas ar fizinis susidorojimas. Juose pateikiamos šališkos, neobjektyviai parinktos ir išdėstytos žinios, nuomonės bei vertinimai išreiškiančios kraštutinai neigiamą, niekinantį, žeminantį veikiančio asmens nusistatymą prieš rusus.

Fondas atkreipia dėmesį, jog nors ir pareiškimą prokuratūrai pateikė EFHR teisininkas, nei EFHR, nei pats teisininkas nėra laikomas bylos šalimi, t.y. neturi teisės skųsti nuosprendžių, nėra kviečiamas į teismo posėdį, informuojamas apie bylos eigą.

Kaltinamasis D. K. dirba Saugaus eismo departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiuoju specialistu, todėl EFHR nuomone, jo pasisakymai yra nesuderinami su jo užimamomis pareigomis. EFHR yra žinoma, kad prokuratūra planuoja skųsti teismo sprendimą.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) yra organizacija, veikianti Lietuvoje nuo 2010 m. Ji buvo sukurta kaip atsakas į žmogaus teisių bei tautinių mažumų teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus Lietuvoje.

Nuo 2011 m. EFHR aktyviai stebi kibernetinę erdvę ieškodama komentarų, kurstančių neapykantą bei nesantaiką, diskriminaciją. Per visus savo gyvavimo metus EFHR pateikė virš 620 komentarus teisėsaugos institucijoms su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, iš jų tik 50 komentatorių buvo nubausti.

Nevyriausybinių organizacijų bei žiniasklaidos atstovų dėka, komentarų, kurstančių nesantaiką skaičius elektroninėje erdvėję ženkliai sumažėjo. 2015 m. EFHR išsiuntė 127 pareiškimus prokuratūrai, 2016 m. 38 pareiškimus, o 2017 m. tik 24. Prie tokio rezultato prisidėjo internetinių naujienų portalų įvesti saugikliai – galimybė pranešti apie netinkamo turinio komentarus arba privalomas identifikavimas, norint parašyti komentarą.

Nors EFHR ir teisėsaugos institucijos aktyviai kovoja su neapykantos kalbos reiškiniu, vis pasitaiko asmenų, kurie kursto nesantaiką, bei skatiną neapykantą viešojoje erdvėje. 2018 metais EFHR pateikė 21 skundus prokuratūrai, kurie laukia ikiteisminių tyrimų institucijų sprendimo.

Svarbu pažymėti, jog už neapykantos kalbos skleidimą yra numatyta būtent baudžiamoji atsakomybė. Sankcija už tokį nusikaltimą yra bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Tačiau praktikoje teismas dažniausiai skirią baudą (didžiausia baudą siekė 1130 eur) arba laisvės apribojimą.

Deja, lieka apgailestauti, jog teisėsaugos institucijos neapykantos kalbos nusikaltimus vertina nerimtai bei pasak Policijos atstovų tyrimas laikomas „resursų švaistymų“ bei atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą. Dažniausi argumentai dėl tyrimų nepradėjimo yra šie: „Pareiškimo nagrinėjimo metu nebuvo gauta duomenų, kad būtų kryptingai tyčia siekiama kurstyti smurtą, nesantaiką prieš žmonių grupę“, „vien neetiškų komentatoriaus pasisakymų viešojoje erdvėje neužtenka baudžiamajai atsakomybei kilti“, „asmens parašyto komentaro turinyje nėra raginimo tiesiogiai kurstyti kitus asmenis diskriminuoti žmonių grupė ar jai priklausantį asmenį, o reiškiama neigiama, nekorektiška nuomonė“.

Reikšminga ir tai, jog bylose dėl neapykantos kurstymo išvadas teismams teikia specialistai, kurie pasisakymus vertina tik lingvistine prasme. Pažymėtina, kad praktikoje teismai nevisada tinkamai įvertina visas bylos aplinkybes, pvz. 2017 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį dviem jaunuoliams (Pauliui E. ir Lukui B.), kurie Kaune prie kasos nėščiai moteriai grasino, kad „uždarys ją į bagažinę ir jos laukia Strazdauskaitės likimas“, o jos vyrą, indų kilmės Airijos pilietį, vadino „babajumi“, liepė vykti į savo šalį.

Didelio atgarsio sulaukusią bylą išnagrinėjęs teismas nusprendė, kad vaikinai pažeidė tik viešąją tvarką (LR BK 284 str.). EFHR nesutiko su tokiu sprendimu ir apskundė teismo sprendimą Kauno apygardos teismui, kuris įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinius argumentus nusprendė, kad minėtoje byloje „kaltinamieji viešoje vietoje tyčiodamiesi iš nukentėjusiojo dėl jo rasės, vartodami necenzūrinius žodžius bei bandydami suduoti smūgius nukentėjusiajam, turėjo tikslą pažeminti, pasityčioti iš nukentėjusiojo dėl jo rasės, todėl jų veiksmai tūri būti kvalifikuojami kaip viešosios tvarkos pažeidimo LR BK 284 str. ir kurstymo diskriminuoti LR BK 170 str. 2 d. nusikaltimų idealioji sutaptis”.

Dažnai EFHR atstovai girdi pasisakymus, jog Fondo darbuotojai neteikia komentarų prokuratūrai, kuriuose būtų tyčiojimąsi, kurstoma neapykanta ar skatinama diskriminuoti asmenį ar žmonių grupę – lietuvius. Remiantis EFHR statistika, neapykantos kalbos aukomis dažniausiai būna tautinių mažumų, kitos rasės, arba netradicinei seksualinei orientacijai priklausantys atstovai. Kuri tautybė tampa nepaykantos taikiniu priklauso nuo geopolitinės situacijos arba straipsnio turinio. Tais atvejais, kai straipsnyje politikai arba nusikaltimai yra siejmi su tautybe, komentaruose atsiras bent vienas, kuris kurstys diskriminuoti ar net fiziškai susidoroti. EFHR primena jog, kiekvienas pilietis, kuris mano, jog tam tikru komentarų yra skatinama neapykanta ar kurstoma diskriminuoti prieš tam tikrą asmenį ar žmonių grupę dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų gali kreiptis į teisėsaugos institucijas arba nevyriausyvines organizacijas, kurios nukreips tinkama linkme.