2018 m. VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) pateikė alternatyvią ataskaitą apie Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą (TMAPK) Lietuvoje. Be to, ataskaitoje vertinamas Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Konvencijos įgyvendinimas. Dokumentas buvo išsiųstas Europos Tarybai, kuri prižiūri TMAPK įgyvendinimą.

EFHR alternatyvi ataskaita parengta pagal Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatytą Ketvirtą pranešimą apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos Konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje pagal šios Konvencijos 25 straipsnį. Šis ketvirtas pranešimas apima laikotarpį nuo 2011 m. antrojo pusmečio iki 2016 m. antrojo pusmečio ir buvo pateiktas praėjusiais metais.

EFHR alternatyvi ataskaita turi keletą tikslų. Pirma, prisidėti prie tikslių duomenų ir informacijos apie TMAPK įsipareigojimų dėl tautinių mažumų laikymąsi. Antra, didinti Tautinių mažumų departamento svarbą priimant ir įgyvendinant šalies tautinių mažumų politiką. Pagaliau, išnagrinėti Departamento pozicijas dėl tautinių mažumų politikos įgyvendinimo.

EFHR tikisi, kad ši alternatyvi ataskaita padės pagerinti tautinių mažumų Lietuvoje padėtį ir padės nevyriausybinėms organizacijoms glaudžiau bendradarbiauti su Tautinių mažumų departamentu. Deja, EFHR apgailestauja, kad Departamentas nepakvietė EFHR diskusijai, susijusiai su ketvirto pranešimo rengimu.

Alternatyvios EFHR ataskaitos pagal Tautinių mažumų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pristatytą Ketvirtą pranešimą apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos Konvencijos įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje pagal šios Konvencijos 25 straipsnį, santrauka.

  • 1 straipsnis. Lietuva turi ratifikuoti tarptautines teisės priemones ir įvykdyti tarptautinius įsipareigojimus – ginti tautinių mažumų padėtį šalyje iš teisinės perspektyvos.
  • 2 straipsnis. Turėtų būti įgyvendinti nauji teisiškai įpareigojantys mechanizmai, siekiant įgyvendinti Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos tikslus. Nuo Konvencijos ratifikavimo nebuvo priimtos ir neįgyvendintos nė vienos naujos teisinės priemonės, o Lietuvos Aukščiausiasis Administracinis Teismas nurodė, kad Konvencijos įgyvendinimas nėra privalomas, todėl tautinės mažumos Lietuvoje nėra teisiškai remiamos ir saugomos.
  • 3 straipsnis. Lietuvos tautinėms mažumoms trūksta įstatymo, galinčio užtikrinti jų teises, todėl mažumos susiduria su nepatogumais, Pavyzdžiai gali būti tokie: nėra dvikalbių gatvių pavadinimų; problemos su tautybės Lietuvos Respublikos pase užrašymu.
  • 4 straipsnis. Turėtų būti suteikta daugiau informacijos tautinėms mažumoms apie neapykantos nusikaltimus dėl rasės, kalbos, tautybės ir etninės priklausybės, kad jos galėtų tai pranešti ir būtų suteikta daugiau priemonių kovoti su šiais reiškiniais.
  • 5 straipsnis. Vyriausybės lėšos, skiriamos žmogaus teisių institucijoms, vis dar yra per menkos. Tačiau Vyriausybė skiria premijas absolventams, apginusiems geriausius mokslo darbus apie tautines mažumas.
  • 6 straipsnis. Buvo gerų pokyčių, tokie kaip Lietuvos baudžiamojo kodekso pakeitimai 2017 m. dėl neapykantos nusikaltimų. Tačiau neapykantos nusikaltimų pripažinimo skaičius vis dar išlieka mažas.
  • 7 straipsnis. Atvejai dėl policijos intervencijos prieš lenkų tautinę mažumą buvo užfiksuoti EFHR kaip Konvencijos 7 straipsnio pažeidimas.
  • 8 straipsnis. EFHR apgailestauja, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra nesiėmė jokių priemonių apsaugoti tautinių mažumų teisės į tikėjimo laisvę.
  • 9 straipsnis. Programos lenkų kalba transliuojamos trumpiau nei programos rusų kalba. Tai nepalanku lenkų mažumai, kuri yra gausiausia Lietuvoje.
  • 10 straipsnis. Teisė vartoti mažumų kalbas ir jų padėtis Lietuvoje turėtų būti saugomos Lietuvos įstatymų.
  • 11 straipsnis. Lietuvos valdžios institucijos neišduoda asmens tapatybės dokumentų, kuriuose yra tam tikrų tautinių mažumų kalbų rašmenų ir kurie nėra įtraukti į lietuvių kalbos abėcėlę. Valdžia nerado veiksmingo originalios asmenvardžių rašybos problemos sprendimo.
  • 12 straipsnis. Reikia imtis veiksmų skatinančių ir remiančių tautinių mažumų dalyvavimą švietimo ir mokslo srityse. Lietuvių tautinių mažumų mokykloms trūksta priemonių ir paramos.
  • 13 straipsnis. Lietuvos įstatymai dėl brandos egzaminų ir mokyklų registravimo neatsižvelgia į tautinių mažumų viziją. Todėl tautinių mažumų mokyklų akreditacija Lietuvoje yra lėtesnė ir sudėtingesnė nei lietuviškų mokyklų akreditacija.
  • 14 straipsnis. Kaip pabrėžiama ankstesnėse EFHR ataskaitose, dėl Vyriausybės 2011 m. švietimo reformos tautinių mažumų mokyklos Lietuvoje yra nepakankamai remiamos. Todėl tautinių mažumų mokyklose mokinių skaičius mažėja.
  • 15 straipsnis. Tautinėms mažumoms turi būti suteikta daugiau priemonių siekiant užtikrinti jų teisę balsuoti rinkimuose ar referendumuose. Trūksta rinkiminės medžiagos lenkų ir rusų kalbomis, šią situaciją pranešė ESBO/ODIHR 2012 ir 2016 m.
  • 16 straipsnis. Lietuvos Vyriausioji Rinkimų Komisija neatsižvelgė į tautinių mažumų poreikius keisdama rinkimų apygardų ribas. Nuo tada dėl šios priežasties tautinėms mažumoms buvo apribota teisė išrinkti mažumų atstovą.

 

2.6 MiB
62 Downloads
Išsami informacija...