• 2017/05/22

Tautinių mažumų teisės – kaip to reikia

Tautinių mažumų teisės – kaip to reikia

Gegužės 21-ąją, minint Tautinių bendrijų dieną, organizuojami kultūros renginiai, tačiau retai aptariama šiandienė tautinių mažumų teisių apsaugos situacija.

Nuo 2010 m. Lietuvoje nėra galiojančio tautinių mažumų įstatymo. Nors 2000-aisiais Lietuva be jokių išimčių ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tokiu būdu išreikšdama sutikimą užtikrinti konvencijoje išvardintas teises, deja, dalis nuostatų iki šiol nėra perkelta į nacionalinį teisinį reglamentavimą. Lietuva dėl šio įstatymo trūkumo ne kartą kritikuota tarptautinėje arenoje: JT Rasinės diskriminacijos panaikinimo komitetas, 2016 m. sausio 6 d. paskelbęs savo baigiamuosius pastebėjimus apie Lietuvos susumuotas periodines šeštą–aštuntą ataskaitas, išreiškė apgailestavimą, kad Lietuva vis dar nepriėmė tautinių mažumų įstatymo. Ministrų Komiteto rezoliucija dėl Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje nr. CM/ResCMN(2016)9 taip pat nurodo Lietuvai priimti tautinių mažumų reglamentavimą, ypač užtikrinant Konvencijos 10 ir 11 str. įgyvendinimą. 2014 ir 2016 m. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ataskaitose dėl Seimo rinkimų Lietuvoje pateikiama rekomendacija dėl rinkimų slenksčio sumažinimo tautinių mažumų partijoms.

Šios rekomendacijos kartojamos jau keletą metų be rimtesnių postūmių Lietuvos Seime. Ne kartą kalbant dėl tautinių mažumų situacijos Lietuvoje su Anatolijumi Lapinsku, iš jo, kaip ir kitų asmenų, itin saugančių Lietuvą nuo visų grėsmių, nuskambėdavo frazė, kad tautinių mažumų teisių ir pareigų reguliavimas yra grynai Lietuvos vidaus sprendimas. Iš dalies su tokiu teiginiu reikia sutikti – būtent Lietuva yra atsakinga už tinkamą teisinį reglamentavimą, kuris užtikrintų visų Lietuvos piliečių teises ir teisėtus lūkesčius. Tautinės mažumos, gyvenančios Lietuvoje, yra visų pirma Lietuvos piliečiai, o jų teisės – ne privilegijos, o žmogaus teisės, įtvirtintos ir tarptautinėje teisėje.

Ar Lietuvai iš tikrųjų reikia atskiro tautinių mažumų įstatymo? Diskutuotinas ir labiau techninis nei teisinis klausimas. Nėra didesnio skirtumo, ar atitinkamos normos būtų sutelktos į atskirą įstatymą, ar egzistuojantys įstatymai būtų papildyti atskiromis nuostatomis. Iki šios dienos, atsižvelgiant į galiojančius įstatymus, išskirtos kelios pagrindinės sritys, kurios nėra tinkamai sureguliuotos:

Pirma, tai tautinių mažumų švietimas. Hagos rekomendacijos dėl tautinių mažumų švietimo nurodo, kad valstybės privalo proaktyviu būdu užtikrinti tautinių mažumų švietimą, taip pat atskleidžiama nauda, kai asmuo yra ugdomas ir mokamas gimtąja kalba. Lietuvių kalbos egzamino suvienodinimas, taip pat mokyklų tinklo pertvarka nėra tautinių mažumų teisių pažeidimas, o tik tai – kokiu būdu tai daroma. Tiek suvienodinant egzaminą, tiek optimizuojant švietimo įstaigas, nėra užtikrinamas dialogas su tautinių mažumų atstovais, pokyčiai nėra vykdomi, užtikrinant tinkamą pereinamąjį laikotarpį. Tokiu būdu socialiai pažeidžiamos grupės dažnai jaučiasi nesaugiai ir sunkiai sugeba prisitaikyti prie neplanuotų pokyčių.

Antra, rinkimų teisės. ESBO savo ataskaitose dėl rinkimų Lietuvoje išskiria pagrindines sritis, kurias Lietuva turėtų pakeisti užtikrinant tautinių mažumų tinkamą dalyvavimą politiniame gyvenime. Lietuvoje egzistuojantis rinkimų slenkstis, kuris neturi išimčių tautinių mažumų partijoms, nesudaro tautinėms mažumoms galimybių konkurencingai dalyvauti valdant valstybę ir priimant politinius sprendimus. Taip pat nurodoma, kad informacijos apie rinkimus tautinių mažumų kalba apsunkina šios grupės teisių įgyvendinimą.

Trečia, originali asmenvardžių rašyba yra aktuali ne tik mišrių šeimų, tačiau ir tautinių mažumų problema. Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai neleidžia registruoti asmenvardžių ne tik su „w“, „q“ ar „x“, tačiau ir tokios dvigubos raidės kaip „nn“, „ll“ ir t. t. yra uždraustos. Tautinės mažumos, ir šiuo atveju kalbame ne tik apie lenkus, tačiau ir rusų ar žydų kilmės šeimas, negali savo dukrai duoti vardo „Anna“, nors Lietuvos gyventojų registre yra keli šimtai tokių įrašų.

Ketvirta, dvikalbės gatvių lentelės. Šiuo metu nors administracijų direktoriai ir nebeprivalo mokėti baudų už dvikalbes lenteles, tačiau oficialūs gatvių pavadinimai leistini išimtinai lietuvių kalba. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. yra nurodęs, kad vykdydama šias sąlygas bei Konvencijos ratifikavimo 2 straipsnio 2 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė privalo nustatyti Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos nuostatų, kurios nenumatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose, įgyvendinimo tvarką. Tokiu būdu tiesiogiai Konvencijos 11 straipsnio 3 dalis negali būti taikoma, nes turi būti įvertintos šioje dalyje numatytos aplinkybės bei parengti atitinkami ją įgyvendinantys teisės aktai.

Darytina išvada, kad dvikalbių lentelių situacija, kaip ir aukščiau pateiktos problemos, egzistuoja išimtinai dėl įstatymų trūkumo. Pažymėtina ir tai, kad Tautinių mažumų departamentas, rengdamas Lietuvos Respublikos ketvirtąjį pranešimą apie Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos įgyvendinimą Lietuvoje, nesikonsultavo su nevyriausybinėmis organizacijomis (nepaisant VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ gauto pažado, kad visgi bus tariamasi ir su NVO sektoriumi), o Departamento skelbiama informacija, skirta tautinėms mažumoms, yra išimtinai lietuvių kalba.

Tačiau ne viskas taip liūdna. Pastebėtina ir gerų pokyčių šioje srityje. Vilniaus meras Remigijus Šimašius jau iškabino ne vieną dekoratyvinę gatvės pavadinimo lentelę tautinių mažumų kalba, Vilniaus miesto savivaldybės, kaip ir Užsienio reikalų ministerijos, tinklalapis yra verčiamas į lenkų ir rusų kalbas, o teisinis reglamentavimas, draudžiantis diskriminaciją ir neapykantos kalbą tautybės pagrindu, atitinka tarptautinius standartus.

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…