Š. m. balandžio 3 d. Valstybės saugumo departamentas (VSD) kartu su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos išleido naujausią ataskaitą apie galimas grėsmes Lietuvai. Ataskaitoje rašoma, kad „Rusija siekia į tėvynainių politikos darbotvarkę integruoti Lietuvoje nuolat keliamus reikalavimus suteikti išskirtines teises Vilniaus krašto lenkų bendruomenei. Suteikus tokias teises lenkų bendruomenei, būtų sudarytos prielaidos Rusijai ir jos įtakos grupėms reikalauti tų pačių teisių ir galiausiai išskirtinio statuso rusų bendruomenėms visose Baltijos valstybėse“.

Departamento direktorius Darius Jauniškis pabrėžė, kad grėsmė gali kilti dėl potencialių separatistinių judėjimų, o nė dėl originalios asmenvardžių rašybos ar dvikalbių lentelių. Taip pat paaiškino, kad Rusija bando naudotis diasporomis, kurios negauna pakankamai valstybės dėmesio arba mano, jog dėmesio apskritai negauna.

Šie išaiškinimai visgi neapibrėžia, kaip suprantamos „privilegijuotos teisės“. Lietuvos ratifikuotos Tautinių mažumų apsaugos konvencijos teisės nėra „privilegija“. Lietuvoje konvencija įsigaliojo nuo 2000 m ir numato minimalias tautinių mažumų apsaugos įstatymus ir teisę į nediskriminaciją, susirinkimų ir asociacijų laisvę, saviraišką, pažiūras ir tikėjimą.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) primena, kad nuo 2010 m. trūksta tautinių mažumų įstatymo, o tautinių mažumų teisės nėra įgyvendinamos. Tokie pareiškimai kursto neapykantą ir skatina neapykantos kalbą. Tokie pasisakymai tik padidina atstumą tarp politikų ir tautinių mažumų atstovų, kurie yra vertinami kaip „išskirtinių teisių“ reikalaujanti bendrija.

Lietuvos Vyriausybė vis dar neturi atitinkamų nuostatų, kaip apsaugoti tautinių mažumų teises, todėl yra dažnai kritikuojama tarptautinėse ataskaitose.

EFHR