• 2017/01/27

Žmogaus teisių organizacijos: trūksta dėmesio kovai su neapykantos reiškiniu visuomenėje

Žmogaus teisių organizacijos: trūksta dėmesio kovai su neapykantos reiškiniu visuomenėje

Europos žmogaus teisių atstovai penktadienį (sausio 27 d.) dalyvavo Nacionalinės LGBT teisių asociacijos Lietuvos gėjų lygos organizuojamoje diskusijoje „Hate no more: nepranešimo apie neapykantos nusikaltimus priežastys Lietuvoje“. Susitikime dalyvavo įvairių Lietuvos žmogaus teisių organizacijų nariai (Lietuvos žmogaus teisių centras, Žmogaus teisių stebėjimo institutas), kurie aptarė neapykantos reiškimo situaciją Lietuvoje: ar šios problemos efektyviai sprendžiamos ir kokių priemonių reikėtų imtis, jog neapykantos reiškimas viešojoje erdvėje mažėtų.

Lietuvoje vis dar dažni neapykantos nusikaltimai viešojoje erdvėje, internete bei socialiniuose tinkluose. Žmogaus teisių organizacijos Lietuvoje fiksuoja neapykantos komentarus internete ir perduoda pareiškimus dėl nusikalstamos veikos policijai. Tačiau teisėsaugos institucijos retai imasi taikyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie internete rašė amoralių ir žmonių (ar jos grupės) orumą žeminančių komentarų. Policija įžeidžiančius komentarus dažnai interpretuoja kaip nepagarbią, tačiau laisvą žmogaus nuomonės reiškimo formą. Žmogaus teises ginančių organizacijų atstovai sutiko, jog įstatymuose trūksta aiškaus apibrėžimo, kas yra neapykantos nusikaltimas. Itin nemalonioje situacijoje atsiduria pažeidžiamos visuomenės grupės: neįgalieji, svetimšaliai, homoseksualai, kt., kurie dažniausiai viešojoje erdvėje patiria diskriminaciją.

Trūkstant teisėsaugos bei valstybės institucijų dėmesio neapykantos nusikaltimų problemai, diskusijoje buvo aptarta galimybė įkurti liniją, į kurią kreiptųsi asmenys, kuriems buvo reiškiami atviri diskriminacinio, rasistinio ar kitokio pobūdžio žmogaus orumą įžeidžiantys žodžiai ar komentarai socialinėje erdvėje. Tai padėtų nustatyti tikslesnį neapykantos nusikaltimų mastą ir būtų suteikiama pagalba žmonėms, patiriantiems psichologinį smurtą. Panašios linijos veikia daugumoje Vakarų Europos valstybių: Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vokietijoje.

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…