• 2014/08/22

Glausta EFHR „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2012–2013 metais“ ataskaita

Glausta EFHR  „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2012–2013 metais“ ataskaita

Ataskaita2010 metais buvo įsteigta nevyriausybinė organizacija Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) kaip atsakas į vis dažnėjantį žmogaus teisių pažeidimą, kuris skatina vis stipresnį jų gynimą.

EFHR „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje 2012–2013 metais (Tautinių mažumų teisės Lietuvoje)“ ataskaita siūlo naują požiūrį į dabartinę žmogaus teisių  padėtį Lietuvoje. Ji remiasi teisinio reglamentavimo analize, taip pat valstybinių ir tarptautinių organizacijų bei institucijų ataskaitomis. Be to, EFHR ataskaita pateikia pastebėjimų, remdamasis bylomis, kurioms jis pats vadovavo.

Ataskaitoje užfiksuota, kad, nuo Lietuvos įstojimo į ES, matomas ne progresas, bet regresas žmogaus teisių atžvilgiu. Išsamesnė situacijos analizė parodė, kad akivaizdūs trūkumai kyla dėl esminių teisinių dokumentų, tokių kaip Tautinių mažumų įstatymas, atsisakymas patvirtinti Europos chartiją dėl regioninių ar mažumų kalbų stygiaus, reglamentas prieš diskriminaciją (įstatymo ar ugdymo diskriminacija, problemų, susijusių su mažumų kalbos vartosena, reglamentavimas, specialios tvarkos pritaikymas tautinėms mažumoms Lietuvių kalbos egzamino metu). 

Rodos, jog Lietuvai trūksta teisinių sprendimų reglamentavimo ir tautinių mažumų teisių garantavimo. Tokia įvykių eiga vyksta net priėmus begalę tarptautinių teisinių įsipareigoimų, susijusių su konkrečios socialinės grupės apsauga. Lietuva yra vienintelė šalis Europoje, kuri pirmoji ratifikavo Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją, tačiau po kiek laiko baigė galiot Tautinių mažumų įstatymas. Taigi, nuo 2012 metų šioje socialinėje grupėje pastebimas ginamojo įstatymo trūkumas. Dėl šios priežasties kyla daugelis problemų ir pažeidimų.

Žinoma ir tai, kad politikams trūksta pasiryžimo pagerinti situaciją nepaisant aiškios, į socialinę grupę nukreiptos, diskriminacijos, eilinių piliečių iniciatyvos ir netgi pastebimų ženklų iš įvairių tarptautinių ir nevyriausybinių organizacijų.

Gausūs EFHR įsikišimai taip pat rodo, jog Lietuvos visuomenė vis dar nesusipažinusi  su tam tikromis normomis ir garantijomis, susijusiomis su žmogaus teisėmis. Esminių žinių trūkumas apie žmogaus teises bei vis auganti netolerancija tautinėms mažumoms, taip pat neigiamos valstybinių ir tarptautinių organizacijų ataskaitos patvirtina, kad tokia situacija verčia daryti išvadas, jog Lietuva jau nebe kryžkelėje, bet yra linkusi visiškai iškrypti iš kelio. Ji negeba apsispręsti, kurią kryptį pasirinkti: ar būti besivystančia demokratine šalimi, tvirtai besilaikančia Europos standartų, ar išlikti šalimi, nesugebančia garantuoti pagrindinių žmogaus teisių apsaugos. Menkas žmogaus teisių supratimas bei ribotumas sukelia žmogaus teisių pažeidimus, o EFHR daugiau nei 400 paraiškų pateikimas prokuratūrai dėl internetu skleidžiamos neapykantos parodo padidėjusį nusikaltimų, ypač internetinių, skaičių.

Deja, Lietuviai, ypač tautinių mažumų atstovai, dažniausiai yra nepakankamai susipažinę su savo teisėmis ir, remiantis kelių paskutinių metų nuosprendžiais, Lietuvos teismų santvarka vis dar yra nepalanki šiai problemai. Nagrinėdami patiktą bylą Lietuvos teismai, kaip įprasta, nepaiso gausybės tarptautinių Lietuvos įsipareigojimų, ypač tų, kurie susiję su tautinėmis mažumomis. Taigi, tautinių mažumų teisių  Lietuvoje įgyvendinimo eigoje yra svarbu kuo skubiau ieškoti paramos ir pagalvos iš tokių nepriklausomų regioninių ir tarptautinių intitucijų, kaip Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, Europos Žmogaus Teisių Teismas, Europos Parlamento Peticijų komitetas ir t. t.

EFHR tvirtina, kad Lietuva turi kuo skubiau priimti tautines mažumas ginantį įstatymą, suteikiantį apsaugą silpniausiems asmenims. Demokratijos lygis tam tikroje šalyje nulemia tai, kaip didžioji visuomenės dalis elgiasi su mažumomis.

EFHR ataskaita apie žmogaus teisių paisymą Lietuvoje nuo 2012 iki 2013 metų neabejotinai patvirtina žmogaus teisių apsaugos vykdymo bei tautinių mažumų teisių Lietuvoje svarbą. EFHR tikisi, kad valdžia apsvarstyas ataskaitoje pateiktas išvadas ir rekomendacijas (pavyzdžiui, įstatymo, garantuojančio tautinių ir etninių mažumų teisinę apsaugą, priėmimas, Švietimo įstatymo atnaujinimas, žmogaus teisių ir multikultūralizmo propagavimas, bylų, susijusių su tautinių mažumų atstovų diskriminacija, nagrinėjimas ir pašalinimas, Lietuvos teismų ir nacionalinių institucijų, susijusių su sutartimis ir tarptautinėmis konvencijomis, ratifikuotomis Lietuvoje, pakeitimas) ir kuo skubiau imsis būtinų priemonių, kurios padėtų pasiekti, tarptautinius standartus atitinkantį, žmogaus teisių ir tautinių mažumų Lietuvoje apsaugos lygį.

Pasak EFHR, kad Lietuva galėtų vadintis demokratine įstatymų šalimi, neatsiejama nuo Europos bendruomenės, reikia nuveikti dar labai daug. Nepaisant to, kad daugelis ataskaitų tiesiogiai ir akivaizdžiai parodo Lietuvos įstatymų leidimo ir realios veiklos trūkumus bei pateikia rekomendacijų dabartinei situacijai spręsti, visa tai bus beprasmiška, nebent šalies autoritetai iš esmės pakeistų savo požiūrį.

 EFHR

       Rekomendacijos paremtos EFHR 2012-2013 m. ataskaita

 

I.         Būtina priimti įstatymą, garantuojantį teisinę apsaugą tautinėms ir etninėms mažumoms, atsižvelgiant į Lietuvos prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus:

a)      Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvenciją;

b)      Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją

c)      ES pagrindinių teisių chartiją;

d)   Direktyvą 2000/43/EB, įgyvendinančią vienodo požiūrio principą asmenims nepriklausomai nuo jų rasės arba etninės priklausomybės

II.            Kuo skubiau priimti Švietimo įstatymo pataisas, kuriuose:

a)      atsižvelgiama į programos skirtumus mokyklose lietuvių ir nelietuvių ugdomąja kalba

b)      pašalinamos nuostatos, kuriomis įtvirtinama nelygybė tarp mokyklų (30 str.)

c)  tautinių mažumų mokykloms užtikrinamas atitinkamas finansavimas, kuris padengtų didesnius mokymo kaštus šiose mokyklose;

d)    Įvedama galimybė mokytis tautinių mažumų kalbų taip pat lietuvių mokyklose, esančiose tautinių mažumų atstovų gausiai apgyvendinamose vietovėse;

III.         Pasirašyti ir ratifikuoti Europos regioninių arba mažumų kalbų chartiją (1992 m.)

IV.        Ratifikuoti Teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Protokolą Nr. 12 (2000 m.)

V.        Pakeisti Lietuvos teismų ir valstybinių institucijų doktriną, susijusią su Lietuvos ratifikuotomis tarptautinėmis konvencijomis ir traktatais. Šie aktai yra ignoruojami arba jiems nėra suteikiama pakankamai galios.

VI.  Sprendžiant žmogaus teisių apsaugos klausimus aktyviau naudotis egzistuojančiais tarptautiniais instrumentais, tokiais kaip nepriklausomi teismai ir tarptautinės institucijos: ES TT, EŽTT, ES KP, vyriausiasis ESBO komisaras tautinių mažumų klausimais bei JTO Žmogaus teisių komitetas.  Nepriklausomos institucijos suteikia vilties skleisti gerąją praktiką visuomenėje ir valstybinėse institucijose, kad europiniai žmogaus teisių apsaugos standartai būtų efektyviau ir greičiau įgyvendinami.

VII.       Lietuva turėtų tirti ir pašalinti visus tautinių mažumų diskriminacijos atvejus, įskaitant diskriminaciją darbo rinkoje ir neapykantos kalbą, stebint internetinę erdvę bei baudžiant tokius nusikaltimus vykdančius asmenis.

VIII.     Skleisti žmogaus teises ir daugiakultūriškumą per pagarbą žmogaus teisėms ir jų įgyvendinimą. Siekiant padidinti visuomenės bei politikos sąmoningumą šioje sritye, turėtų būti organizuojami mokymai apie žmogaus teisių apsauga. Mokymai turėtų būti vedami kiekvienoje mokykloje, o mokykloms turi būti suteikta galimybė naudotis lėšomis, kurias šiam tikslui skiria LR Švietimo ir mokslo ministerija.

IX.      Skleisti informaciją apie žmogaus teises (kaip ginti savo teises, kokios teisės priklauso kiekvienam žmogui itt.) tarp visuomenės, ypatingai tarp labiausiai pažeidžiamų grupių, t.y. tautinių ir etninių, religinių mažumu.

X.       Skirti atitinkamas lėšas kultūros ir žiniasklaidos projektams.

XI.   Lietuvos valstybė turėtų laikytis Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 16 str., ir EK gairių „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) surinktų Gerosios rinkimų praktikos kodekse (2002 m.) t.y. susilaikyti nuo veiksmų keičiančių tautines proporcijas rajonuose, kuriuose gyvena tautinės mažumos ir ribojančių teises ir laisves įtvirtintas Pagrindų konvencijos nuostatose. Be to Lietuva neturėtų keisti rinkimų apylinkių, siekiant skaidyti tautinių mažumų elektoratą.

XII.  Teikti paramą NVO, veikiančios žmogaus teisių apsaugos srityje Lietuvoje. NVO turėtų būti įtrauktos į sprendimų priėmimo procesą žmogaus teisių srityje, joms turi būti suteikta patariamoji funkcija, suteikiant galimybę apskųsti valstybinių institucijų sprendimus šioje srityje.

[wpfilebase tag=file id=619 /]

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…