• 2014/08/18

JTO Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto ataskaitoje nurodytos moterų teisės Lietuvoje

JTO Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto ataskaitoje nurodytos moterų teisės Lietuvoje

badaniaTarptautinė visuomenė su vis didesniu rodomu interesu stebi moterų teisių apsaugos situaciją pasaulyje. Š. m. liepos mėnesį šių teisių apsaugos Lietuvoje klausimu susidomėjo ir Jungtinių Tautų Organizacija (JTO).

JTO Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto (Committe on the Elimination of Discrimination against Women) parengtoje ataskaitoje yra pateiktos išvados, padarytos atlikus penktosios Lietuvos periodinės ataskaitos analizę.

Joje išvardijami teigiami pokyčiai, susiję su 2013-2014 metais atliktais baudžiamojo kodekso ir baudžiamojo proceso kodekso pakeitimais, kuriais siekiama padaryti veiksmingesnį ikiteisminį tyrimą ir bausmių skyrimą už vaikų seksualinį išnaudojimą, smurtą prieš moteris bei suteikti neatidėliotiną pagalbą šių nusikaltimų aukoms.  Tačiau šalia visų pliusų taip pat nurodoma daugybė trūkumų. Išreiškiamas susirūpinimas dėl vyraujančių patriarchalinių pozicijų ir giliai įsišaknijusių stereotipų apie moterų ir vyrų vaidmenis bei pareigas šeimoje ir visuomenėje, kurie ir toliau yra skelbiami žiniasklaidoje. Komitetas yra sunerimęs dėl to, kad žiniasklaida atkakliai platina stereotipinę informaciją, kurioje moterys kartais yra vaizduojamos pažemintos ir nelygiavertės. Tokių veiksmų kontrolės ir stebėjimo nepakanka, todėl rekomenduojama įdiegti lytinės diskriminacijos naikinimo politiką kaip pagrindinį Nacionalinės moterų ir vyrų lygių galimybių programos punktą bei reguliarią vadovėlių, knygų ir kitų mokslo kūrinių kontrolę siekiant besąlygiškai uždrausti diskriminuojančių lytį tekstų skelbimą ir platinimą.

Nepaisant to, kad komitetas su džiaugsmu priėmė Europos Tarybos Konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo pasirašymą 2013 m., apgailestauja, kad Lietuva nepakankamai griežtai aiškinasi ir sprendžia smurto veiksmus prieš moteris, o atitinkamos pagalbos ir prieglobsčio šių nusikaltimų aukoms labai trūksta.

Apie tai, kad Lietuvos vyriausybė 2013 m. birželio 6 d. sutiko pasirašyti konvenciją, jau rašėme anksčiau, pabrėždami, kad pasirašyti ir ratifikuoti dokumentą yra būtina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje 2012 m. 6472 moterų ir 625 vaikų buvo pripažinti smurto šeimoje aukomis, o Policijos departamentas gavo 18 tūkst. skundų dėl šios smurto rūšies.

Ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į nedidelį Lietuvos Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiksmingumą dėl moterų lygių galimybių įgyvendinimo.  Apskaičiuota, kad tik 14 proc. gaunamų skundų yra dėl lyčių nelygybės. Komiteto susirūpinimą patvirtina ir prekybos moterimis ir mergaitėmis skaičiaus augimas. Tad  valstybės ir visuomenės spaudimas kovoti su prostitucija, suteikiant moterims galimybę gauti išsilavinimą ir darbą, yra visiškai pagrįstas.

Yra pabrėžiama ir būtinybė kurti ir stiprinti organizacines struktūras bei tokias tarnybas kaip policija ir prokuratūra, gerinti teismų ir psichologų darbą moterų persekiojimo ir smurto naudojimo prieš jas atvejais.

Dokumento dalyje, susijusioje su dalyvavimu viešajame gyvenime, teigiamai vertinamas valstybės tarnybą einančių moterų procentas bei tai, kad dvi iš trijų aukščiausių pareigų užima moterys. Ir visgi nesiimta priemonių, kurios pagreitintų vyrų ir moterų lygių galimybių viešajame ir politiniame gyvenime pasiekimą, o taip pat paremtų moterų iš tokių grupių, kaip kaimuose gyvenančių, etninėms mažumoms priklausančios ar neįgalios moterys, dalyvavimą politiniame ir viešajame gyvenime. Komitetas taip pat yra susirūpinęs dėl moterų politikių diskriminacijos pagal dominuojančius stereotipus.

Ataskaitos autoriai palietė ir pilietybės suteikimo klausimą. Komitetas ragina Lietuvą pritaikyti nacionalinius įstatymus konvencijos dėl asmenų be pilietybės skaičiaus mažinimo nuostatoms.  Rekomenduojama suteikti Lietuvos pilietybę visiems vaikams, gimusiems šalies teritorijoje, o ypač – romų tautybės nepilnamečiams. Taip pat nagrinėjama moterų padėtis švietimo, sveikatos srityje, santuokoje ir šeimyniniame gyvenime.

Komitetas įpareigojo Lietuvą paruošti ir pateikti 2018 metų liepos mėnesį ataskaitą dėl šioje ataskaitoje pateiktų nuostatų ir harmonizuotų gairių, nurodytų moters teisių deklaracijose, įgyvendinimo. EFHR tikisi, kad kita ataskaita dėl moterų padėties Lietuvoje bus su daugiau pasiekimų lytinės diskriminacijos naikinimo srityje, o Lietuvos visuomenėje išnyks iki šiol vyravę ir moteris žeminę stereotipai.

EFHR

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…