• 2014/07/27

Tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų abiturientų lietuvių kalbos egzamino rezultatai 2008–2013 m.

Tautinių mažumų ir lietuvių mokyklų abiturientų lietuvių kalbos egzamino rezultatai 2008–2013 m.

Petycja_sign_img2013 m. buvo pirmieji, kai tautinių mažumų mokyklų abiturientai pirmą kartą laikė tokį patį lietuvių kalbos egzaminą kaip ir mokyklų su mokomąja lietuvių kalba abiturientai. Nuostatos, kurioms priešinosi tautinių mažumų atstovai buvo įvestos naujame švietimo įstatyme, kurį Seimas priėmė 2011 m. kovo 17 d.

2013 m. vasarį Švietimo ir mokslo ministras išleido įsakymą, kuriame tautinių mažumų mokyklų absolventams, laikantiems lietuvių kalbos egzaminą, buvo įvestos lengvatos. Ministro įvestos lengvatos tautinių mažumų mokyklų abiturientams leido rašyti mažesnės apimties rašinį, naudotis žodynais ir daryti daugiau klaidų. 2013 m. birželio 18 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vis dėlto nusprendė, kad šios lengvatos neatitinka konstitucinio asmenų lygybės principo ir dėl to jos turėtų būti panaikintos. Tačiau vertinimo skirtumai išliks iki 2019 m. – tautinių mažumų mokyklų abiturientai per suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą galės daryti daugiau klaidų. Verta pabrėžti faktą, kad lietuvių kalbos egzaminas yra vienintelis privalomas brandos egzaminas Lietuvoje ir jo neišlaikius absolventas negauna brandos atestato. Taigi, tai reiškia, kad šis egzaminas yra svarbiausias ir norint jį išlaikyti, abiturientams reikia surinkti ne mažiau kaip 30 taškų.

EFHR analizavo tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų su mokomąja lietuvių kalba abiturientų lietuvių kalbos egzamino rezultatus 2008–2013 m. Remiantis Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, tautinių mažumų mokyklų lietuvių kalbos egzaminą laikiusių abiturientų skaičius minėtu laikotarpiu gerokai sumažėjo. Sistemingas mažėjimas pastebimas nuo 2009 m.; nuo 2009 m. iki 2013 m. abiturientų skaičius sumažėjo 25,9%. Tuo tarpu lietuvių mokyklose abiturientų skaičius nuolat kito, ką matome 1 lentelėje. Atsižvelgiant į besitęsiantį demografinį nuosmukį, lietuvių mokomąja kalba besimokančių mokinių skaičiaus didėjimas atrodo gana įdomus.

1 lentelė: Lietuvių kalbos egzaminą laikiusių abiturientų skaičius

Metai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Egzaminą laikiusiųjų skaičius

Mokyklos su lietuvių mokomąja kalba

16416

18415

20976

22793

21429

18667

Tautinių mažumų mokyklos

1697

1758

1714

1583

1562

1303

Abiturientų, kuriems leista laikyti gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos egzaminą, skaičius pateiktas 2 lentelėje.

2 lentelė: Abiturientai, kuriems leista laikyti lietuvių kalbos egzaminą

 Metai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Leista laikyti egzaminą

gimtoji kalba

20699

22682

25623

27546

25655

23456

valstybinė kalba

2310

2192

2051

1909

1809

Įskaityta darbų

gimtoji kalba

20524

22580

25415

27321

25436

23226

valstybinė kalba

2295

2186

2044

1893

1790

Atlikus lietuvių kalbos brandos egzamino rezultatų analizę galima teigti, kad suvienodinus egzaminą tautinių mažumų mokyklų abiturientų rezultatai buvo prastesni nei ankstesniais metais.

2013 m. tik 5 iš 1303 tautinių mažumų mokyklų abiturientų (0,3%) surinko maksimalų taškų skaičių ir tai buvo beveik tris kartus mažiau nei 2012 m. Geriausi rezultatai, t. y. 100% iš egzamino minėta abiturientų grupė surinko 2008–2011 m. (18-20 abiturientų). Tuo tarpu abiturientų, surinkusių didžiausią balų skaičių 2013 m., skaičius lietuvių mokyklose siekė 1,8% ir palyginus su ankstesniais metais buvo gerokai didesnis, ką galima pamatyti 3 lentelėje.

3 lentelė: Abiturientai, surinkę maksimalų balų skaičių (100%)

Metai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Egzaminą laikiusiųjų skaičius Mokyklos su lietuvių mokomąja kalba

0,9%

1,%

0,9%

1%

1%

1,8%

Tautinių mažumų mokyklos

1,2%

0,7%

1,3%

1,1%

0,9%

0,3%

Daugumos tautinių mažumų mokyklų abiturientų rezultatai buvo intervale nuo 16 iki 37%. Daugiau nei 50% surinko vos 327 abiturientai ir tai sudaro 25,1% visų abiturientų. Lyginant su 2012 m., šis skaičius ženkliai sumažėjo, nes 2012 m. daugiau nei 50% surinko dvigubai daugiau abiturientų, t. y. 779, kas sudarė 49,9% visų abiturientų. Tuo tarpu mokyklose su lietuvių mokomąja kalba 2013 m. daugiau nei 50% surinko net 41,1% abiturientų ir šis rezultatas buvo tik 8,4 bazinių taškų žemesnis lyginant su 2012 m. Taigi, akivaizdu, jog tautinių mažumų mokyklų abiturientų rezultatai buvo prastesni.

4 lentelė. Surinkusių daugiau nei 50% abiturientų skaičius

Metai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Egzaminą laikiusiųjų skaičius Mokyklos su lietuvių mokomąja kalba

45,1%.

48,5%

48,1%

48,3%

49,5%

41,1%

Tautinių mažumų mokyklos

46,6%

49,7%,

50,1%

49,7%,

49,9%

25,1%

Po lietuvių kalbos egzamino suvienodinimo rezultatai yra prastesni tiek tautinių mažumų mokyklose, tiek mokyklose su mokomąja lietuvių kalba, kas byloja apie vis sudėtingesnius egzaminus.

Minėto egzamino 2013 m. neišlaikė 148 abiturientai iš tautinių mažumų mokyklų, o tai yra 11,4% visų laikiusiųjų ir buvo 5,2 baziniais taškais daugiau, nei 2012 m. Tuo tarpu mokyklose su mokomąja lietuvių kalba 2013 m. egzamino neišlaikė 9,5%, kas lyginant su 2012 m. buvo vos 2 baziniais punktais daugiau. Rezultatai pateikti 5 lentelėje.

5 lentelė: Neišlaikiusiųjų brandos egzamino abiturientų skaičius

Metai

2008

2009

2010

2011

2012

2013

Egzaminą laikiusiųjų skaičius (%) Mokyklos su lietuvių mokomąja kalba

12,7%

6,4%

8,3%

7,8%

7,5%

9,5%

Tautinių mažumų mokyklos

21,89%

6,3%

8,2%

6,4%

6,2%

11,4%

Nepaisant to, kad 2013 m. rezultatai tiek tautinių mažumų mokyklose, tiek mokyklose su lietuvių mokomąja kalba buvo prastesni lyginant su 2012 m., pokyčiai buvo labiau pastebimi tautinių mažumų mokyklų abiturientų rezultatuose. Tai leidžia daryti prielaidą, kad egzaminų suvienodinimas ir pernelyg trumpas laikotarpis, per kurį buvo siekiama išlyginti lietuvių kalbos mokymo programų skirtumus tautinių mažumų mokyklose, lėmė abiturientų iš tautinių mažumų mokyklų prastesnius lietuvių kalbos egzamino rezultatus.

Analizuoti rezultatai apima abiturientus (kandidatus) iš tautinių mažumų mokyklų ir mokyklų su lietuvių mokomąja kalba pasirinktais mokslo metais. Rezultatai neapima buvusių abiturientų arba tų, kurie perlaikinėjo egzaminą ir t. t. Todėl šis skaičius yra mažesnis už prie egzamino prileistų absolventų skaičių.
Analizuoti duomenys – iš Nacionalinio egzaminų centro.

EFHR

Susijęs įrašas

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Neaiški ir nerimą kelianti tautinių mažumų mokyklų ateitis

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija dar kartą pasisakė apie tautinių mažumų mokyklas. Buvo pristatyti pasiūlymai. Savivaldybių…
Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Ar neapykantos kalbai Lietuvoje uždegama žalia šviesa?

Internetui tapus ne tik kasdieniu informacijos, darbo ir pramogų įrankiu, neapykantos kalba taip pat rado savo…
EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

EFHR pareiškimas dėl siūlymų atsisakyti rusų tautinės mažumos mokyklų

VšĮ „Europos žmogaus teisių fondas“ (EFHR) griežtai smerkia siūlymus atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų Diskusijos…