Priimti Tautinių mažumų įstatymo projekto pakeitimai

Nuo 2010 m. Lietuvoje nėra jokio įstatymo reguliuojančio tautinių mažumų padėtį. Įstatymo sampratos aptarimas ne kartą buvo įtraukiamas į Seimo darbotvarkę ir paskutinę akimirką buvo išbraukiamas. 2014 m. liepos 17 d. buvo priimti svarbūs sprendimai, tačiau jie skyrėsi nuo to, ko buvo tikėtasi.

Paskutinio pavasario sesijos posėdžio metu Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymo projektą, išbraukdamas ankstesnias koncepcijas dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių vietovėse, kuriose gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys.

Už pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 7, o susilaikė 11 parlamentarų. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir kai kurie Darbo partijos atstovai šių pasiūlymų neparėmė. Pakeitimai numato, kad tautinių mažumų bendrijos ir organizacijos galės naudotis savo organizacijų pavadinimais gimtąja kalba, šalia pavadinimų valstybine kalba. Taip pat priimtas buvo pasiūlymas, kuris leidžia tautinių mažumų atstovams kreiptis į vietos įstaigas ir organizacijas gimtąja kalba. Tuo tarpu institucijos turėtų užtikrinti raštvedybą valstybine kalba. Tačiau pasiūlymas dėl dvikalbių lentelių buvo išbrauktas iš įstatymo projekto.

Ne kartą atkreipdavome dėmesį, kad pagal galiojančius Lietuvoje įstatymus, dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių kabinimas yra teisės pažeidimas. Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis aiškiai numato, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai turi būti užrašyti valstybine kalba. Dėl to asmenims, kurie kabina auksčiau minėtas lenteles, dažnai taikomos labai didelės piniginės baudos. Tai prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, kuriuos Lietuva prisiėmė ratifikuodama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. 11§3 šios konvencijos straipsnis numato, kad „šalys tose teritorijose, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, bei atsižvelgusios į konkrečias sąlygas, visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis“.

Priimti pakeitimai dar kartą patvirtina, kad Lietuva nesiekia perkelti visų konvencijos nuostatų į Lietuvos teisę, įskaitant Tautinių mažumų įstatymą. Įstatymas taps fasadu, už kurio liks paslėptos neišspręstos, bet tautinėms mažumoms svarbios problemos, tokios kaip dvikalbių lentelių kabinimas. Daugiau apie tai.

Planuojama, kad Tautinių mažumų įstatymo priėmimas įvyks Seimo rudens sesijos metu. Tačiau įstatymo priėmimas šiandien siūloma formuluote tinkamai neapsaugos tautinių mažumų teisių. EFHR tikisi, kad iki to laiko įstatymo projekte bus pasiūlyti atitinkami pakeitimai, kurie atsižvelgs į tautinių mažumų teises ir interesus, o ne tik į Lietuvos valstybės interesus, siekiančios išsaugoti savo tapatybę, kuriai, atrodo, grėsmę šiandien sukelia tautinių mažumų teisės.

 EFHR