Medvegalio g

www.lrytas.lt

Šiuo metu Lietuvoje galiojantys teisės aktai nurodo, kad dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės pažeidžia įstatymą, kas prieštarauja tarptautiniams įsipareigojimams, kuriuos Lietuva prisiėmė ratifikuodama Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.Valstybinės kalbos įstatymo 16 str. aiškiai nustato, kad visi Lietuvos Respublikos viešieji pavadinimai privalo būti rašomi valstybine kalba. Remiantis šiuo įstatymu, kiekvienam iškabinusiam ant savo namo sienos minėtas lenteles arba asmeniui įpareigotam jas nukabinti yra skiriamos finansinės nuobaudos – pvz. 43 tūkst. litų baudaskirta Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Dvikalbes lenteles leistina iškabinti tik turistiniams tikslams, visgi užrašas kita nei lietuvių kalba negali būti didesnio formato. Daugiau apie tai.

Tuo tarpu Kaune, dar nuo Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos laikų, kai valstybine kalba buvo ir rusų ir lietuvių, ant daugiabučių namų sienų Medvėgalio gatvėje vis dar  kabo dvikalbės lentelės – rusų ir lietuvių kalbomis. Įdomu tai, kad valdžia ilgą laiką jų nepastebėjo. Priešingai nei Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, gyventojai bei Vyriausybes atstovai nesivargino to apskųsti. Tik dabar, daugiabučio administracija bus informuota ir lentelės bus nukabintos.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 metais rusų mažuma sudarė tik 3,8% visų Kauno gyventojų, tuo tarpu Šalčininkų bei Vilniaus rajonuose, kur atitinkamai lenkai sudaro 77,8% ir 52,1% visų rajonų gyventojų, dvikalbės gatvių pavadinimų lentelės krito į akis Vyriausybės atstovams nurašantiems namų, su minėtomis lentelėmis, adresus. Privačių namų gyventojai yra raginami pakeisti dvikalbes lenteles.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) primena, kad pagal Lietuvos priimtus įsipareigojimus, tarp jų Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 str., regionuose gausiai apgyvendintuose tautinėmis mažumomis, valstybė privalo siekti užtikrinti, kad topografiniai pavadinimai būtų ir tų mažumų kalbomis. Tokias lenteles galime pastebėti Čekijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir Ispanijoje.

Šie įvykiai dar kartą įrodo tautinių mažumų gyvenančių Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminaciją. Tai Tautinių mažumų įstatymo stokos pasekmė. Įstatymo, kuris privalo konstatuoti ir reguliuoti tautinių mažumų kalbų vartojimą šių žmonių gyvenamosiose regionuose. Pažadai išspręsti originalios asmenvardžių rašybos bei dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių problemas, kaip rodo paskutiniai įvykiai susiję su parlamentarų laiko stoka Tautinių mažumų įstatymo projekto svarstymui, vis dar lieka Ministro Pirmininko ir visos valdančiosios koalicijos pažadais.

EFHR įsipareigoja suteikti nemokamą teisinę pagalbą visiems dvikalbių ženklų savininkams, įskaitant atstovavimą Lietuvos bei tarptautiniuose teismuose.

EFHR