singing contractŠ. m. balandžio 25 dieną Lietuvių kalbos institute įvyko diskusija apie asmenvardžių rašybą dokumentuose, kurioje dalyvavo kalbininkai, teisininkai bei kultūros veikėjai. Diskusijos išvados buvo pateiktos žiniasklaidai kaip kalbininkų nuomonė, kurie teigė, kad nėra jokio pagrindo nelietuviškų asmenvardžių rašybos įteisinimui.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) primena, kad keisdamas asmenvardžių rašybos įstatymą, Seimas privalo atsižvelgti į oficialiąją kalbos ekspertų nuomonę. Pagrindinį vaidmenį šioje srityje, atsižvelgiant į 2014 m. vasario 27-os dienos Konstitucinio Teismo sprendimą, turi Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK).

Pasak diskusijos dalyvių, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės yra valstybinės kalbos faktai, tad nelietuviškų raidžių vartojimas asmenvardžių rašyboje reiškia abėcėlės keitimą, nes vardai ir pavardės priklauso kalbos sistemai.

Diskusijos dalyviai taip pat teigė, kad nėra kalbinių argumentų, kodėl reikėtų keisti galiojančias nuostatas dėl asmenvardžių rašybos asmens dokumentuose. Išimtys galėtų būti taikomos nebent asmenims, kurie susituokė su kitos šalies piliečiu bei jų vaikams. Jokia piliečių grupė, net ir išsiskirianti tautybės atžvilgiu, neturi privilegijos kalbos naudojimo atžvilgiu.

Dauguma kalbininkų, dalyvavusių diskusijoje turėjo nuomonę, kad jeigu vis dėlto atsiranda valia turėti originalų vardo ir pavardės įrašą, galėtų būti suteikta galimybė tai padaryti papildomame paso puslapyje. Tačiau, EFHR nuomone, toks įrašas neišspręstų tautinių mažumų asmenvardžių rašybos problemos (daugiau).

EFHR primena, kad atsižvelgiant į 2014 m. vasario 27-os dienos Konstitucinio Teismo sprendimą, asmenvardžių rašyba tai kalbotyros klausimas. Konstitucinis Teismas taip pat nutarė, kad nelietuviški asmenvardžiai gali būti užrašomi ne tik lietuviškais rašmenimis, bet gali būti naudojami lotyniški simboliai, kurie atitinka lietuvių kalbos tradiciją ir nepažeidžia valstybės integralumo.

Pagal Instituto pateiktą informaciją, diskusijos išvados bus pateiktos raštu į Seimą bei VLKK. Fondas tikisi, kad nepaisant Instituto argumentų, VLKK nepakeis savo oficialios nuomonės iš 2008 m. sausio14 dienos, kurioje tarp kitko buvo teigiama, kad nelietuviškos pavardės nepriklauso lietuvių kalbos sistemai. EFHR sutinka su VLKK nuomone ir tikisi, kad į ją bus atsižvelgta registruojant naujus projektus Seime.

EFHR