Žadami nauji vienmandačių apygardų ribų pakeitimai

Atsižvelgiant į Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) paskelbtą projektą dėl Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ribų nustatymo, Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) pateikė VRK keletą  savo pastebėjimų ir pasiūlymų dėl naujų rinkimų apygardų pakeitimų.

EFHR visų pirma norėtų atkreipti dėmesį į tai, jog prieš metus Komisija patvirtino rinkimų apygardų ribas, kurios neigiamai paveikė tautinių mažumų elektoratą (http://lt.efhr.eu/2012/08/14/europos-zmogaus-teisiu-fondas-palaiko-esbo-sprendima/). Dvi rinkimų apygardos, kuriose lenkų tautinė mažuma sudaro daugumą (Sužonių ir Skirlėnų), prijungė prie „lietuviškos“ Švenčionių – Molėtų rinkimų apygardos. Tokiu būdu apribojo rinkėjų galimybę balsuoti už savo atstovus per tuometinius Seimo rinkimus.

Šių metų rugsėjo mėnesį Komisija pateikė visuomenės svarstymui naują projektą dėl apygardų ribų pertvarkos. VRK darbo grupė pabrėžė poreikį iš naujo nustatyti Seimo vienmandačių rinkimų apygardų ribas. Motyvuoja tai tuo, kad reikia atsižvelgti į Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) parengtas Gerosios rinkimų praktikos taisykles (toliau – Gerosios praktikos taisyklės). Gerosios praktikos taisyklėmis rekomenduoja, kad rinkėjų skaičiaus svyravimai skirtingose apygardose turėtų būti ne didesnis kaip nuo 0,9 iki 1,1 vidutinio rinkėjų skaičiaus, kas pagal Lietuvos demografinę padėtį reikštų skaičių ~ 35 tūkst. žmonių vienai rinkimų apygardai. Šiuo metu yra apygardų, kuriuose šis skaičius yra arba per didelis, arba per mažas.

Savo projekte VRK siūlo keletą būdų kaip išspręsti esamą problemą. Visų pirma siūloma dar labiau išskaidyti Širvintų – Vilniaus apygardą, o dalį elektorato iš Vilniaus rajono perkelti į Molėtų – Švenčionių rinkimų apygardą. Tuo tarpu dalį Vilniaus – Šalčininkų rinkimų apygardos elektorato siūloma perkelti į Varėnos – Eišiškių rinkimų apygardą, bei vieną apylinkę perkelti į Molėtų – Širvintų rinkimų apygardą.

Fondas laikosi nuomonės, kad darbo grupės siūlomi problemų sprendimo variantai skaidant Vilniaus bei Šalčininkų rajono eklektoratą, neišsprendžia esamų problemų, o tik dar labiau jas paaštrina, yra labai sudėtingi ir apsunkinti, nesuderinami su imperatyviomis teisės aktų normomis bei Gerosios rinkimų praktikos taisyklėse įtvirtintais principais ir tikslais, apsunkina tinkamą asmenų rinkimų teisės įgyvendinimą.

Remiantis Gerosios rinkimų praktikos taisyklėmis „tose teritorijose, kuriuose yra vykdomas naujas rinkimų apylinkių ribų nustatymas, tokie veiksmai turi būti atliekami nebloginant tautinių mažumų padėties, o bet kokie veiksmai, susiję su šių ribų keitimu visais atvejais turi būti derinami su tautinių mažumų atstovais.“ Reikia pastebėti, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonai yra tankiai apgyvendinti tautinių mažumų gyventojų (Šalčininkų rajone tautinės mažumos siekia 89 %, o Vilniaus rajone 75 %).

EFHR pastebi, kad VRK, rengadama rinkimų apygardų pakeitimų projektą, neatsižvelgė į politinius, tautinius ir kitus kriterijus nustatant apygardų ribas.Turint omenyje, kad Šalčininkų rajone gyvena apie 31 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių turinčių rinkimų teisę, o Vilniaus rajone gyvena apie 75 tūkst. Tai reiškia, kad Vilniaus rajono elektoratas galėtų turėti 2 rinkimų apygardas, o Šalčininkų rajonas vieną. Prie jo galima dar prijungti 4 tūkstančius rinkėjų rezervo iš Vilniaus rajono (kadangi šie rajonai yra vienas šalia kito rinkimų apylinkės vienoje apygardoje turėtų bendras ribas). Tokiu būdu būtų užtikrikrintas tiek vidutinis rinkėjų skaičius vienmandatėse rinkimų apygardose, tiek nepablogėtų tautinių mažumų padėtis. Tokiu būdu Lietuva tinkamai įgyvendintų Gerosios rinkimų praktikos taisyklių nuostatas.

2000-02-17 Seimas ratifikavo Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Todėl Lietuva įsipareigojo nesiimti jokių priemonių, kurios keistų gyventojų santykį tose vietovėse, kuriose gyvena tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, ir apribotų jų teises bei laisves. Minėto straipsnio komentare išaiškinama, kad juo siekiama apsaugoti nuo priemonių, kurios pakeistų tautinėms mažumoms priklausančių asmenų santykį jų gyvenamose teritorijose ir kuriomis siekiama apriboti teisės bei laisves, išplaukiančios iš Konvencijos (tame tarpe ir rinkimų laisvė). Šios normos yra imperatyvios, todėl VRK darbo grupė negali jų ignoruoti.

Siekiant, kad rinkėjų skaičius atitiktų atitiktų Gerosios rinkimų praktikos taisyklėse įtvirtintas normas, EFHR siūlo Vilniaus rajono teritorijoje sukurti dvi atskiras rinkimų apygardas, o Šalčininkų rajone – vieną. Kitos galimos rinkimų apygardų jungimo ar skaidymo galimybės tose teritorijose, kuriose tautinės mažumos sudaro didžiausią gyventojų dalį, reikštų prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų nevykdymą.

EFHR