Tautybės įrašai pasuose

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) su susidomėjimu stebi debatus dėl galimybės sugrąžinti į lietuviškus pasus skiltį su tautinės tapatybės įrašu. Verta priminti, kad tokio įrašo galimybė buvo numatyta Lietuvos Respublikos (LR) VRM įsakyme dėl LR piliečio paso nuostatų vykdymo instrukcijos patvirtinimo, II skyriuje, 1991 metais.

2003 LR Seimas nusprendė pašalinti iš lietuviškų pasų skiltį, kurioje yra nurodoma tautinė tapatybė. Nors skiltis buvo pašalinta, savo tapatybę pilietis vis dar gali nurodyti gimimo liudijime. Tai reiškia, kad toks įrašas yra vienintelė galimybė (arba būtinybė) deklaruoti savo – arba šiuo atvejų vaiko –  tautinę tapatybę.

Už įstatymą atsakinga Vidaus Reikalų Ministerija 2011 metais teigė, kad „nei pasas, nei tapatybės kortelė nėra skirtos piliečio tautinės tapatybės patvirtinimui, kadangi tautinė tapatybė nėra susijusi nei su žmogaus tapatybe, nei pilietybe“. Tokiam požiūriui pritarė ir Žmogaus Teisių Komitetas, kuris atmetė peticiją dėl 2011 įstatymo, po kuria buvo pasirašiusi piliečių grupė, bei nutarė, kad šis klausimas nebus nagrinėjamas LR Seime.

Galimybė įrašyti savo tautybę pase (nepainioti su pilietybe) svarsto kelios Europos Sąjungos šalys. Tarp jų yra Austrija, Belgija, Vokietija bei Latvija. Europos Sąjungos pasai turi panašią išvaizdą pagal Tarybos Reglamento (Council Regulation) Nr. 2252/2004 iš 2004 metų gruodžio 13 dienos įrašą dėl saugos ir biometrinių duomenų pasuose ir kelioninių dokumentų, išduodamų Europos Sąjungos šalyse. Likusiam paso turiniui, pvz., papildomai skilčiai pasuose, kiekviena šalis turi teisę įvesti pokyčius.

Pagal Tautinių Mažumų Apsaugos Konvencijos 3 straipsnį, kurią Lietuva besąlygiškai priėmė 2002 metais, kiekvienas asmuo, priklausantis tautinės mažumos grupei, turi teisę reikalauti, kad jis/ji būtų vertinamas kaip į tam tikros tautinės mažumos atstovas/atstovė, o toks pasirinkimas neturės jokių kenksmingų arba negatyvių pasekmių piliečiui. Panašus įrašas yra taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, kurioje yra paminėta žmogaus teisė „rūpintis ir tausoti tautinę tapatybę (…)“.

Dėl minėtų priežasčių EFHR laikosi nuomonės, kad tautinės tapatybės įrašas turi būti lietuviškame pase, kas atspindėtų jog Lietuvos valstybė vykdo įsipareigojimus, prisiimtus tarptautinėse sutartyse prieš daugiau negu 10 metų. Pats pilietis turėtų spręsti, ar nori, kad toks įrašas, nurodantis jo tautybę, būtų jo pase, o kertant tarpvalstybinę sieną būtų aiškiai nurodyta jo tautinė tapatybė. Kertant sieną nepasiimame su savimi gimimo liudijimo, tik pasą.

EFHR