pases

Š. m. balandžio 16 d. LR Seime gautas pasiūlymas, kuriame siūloma 2014 m. Prezidento rinkimų metu surengti referendumą dėl dvigubos pilietybės. Referendumo klausimo formuluotė skambėtų taip: „Sutinku, kad Lietuvos Konstitucijos 12 straipsnio antroji dalis būtų tokia: „Lietuvos Respublikos piliečiui gali būti kitos valstybės piliečiu”.

Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) siūlo, kad LRK 12 straipsnio antroji ir trečioji dalis būtų tokia:

2. Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti kitos valstybės pilietybę.

3. Iš Lietuvos Respublikos piliečio negali būti atimta Lietuvos pilietybė, nebent jis pats jos atsisakytų.

Opozicijos lyderis Andrius Kubilius konferencijos metu savo kalboje Seime pareiškė matąs grėsmę dėl pasiūlyto klausimo formuluotės. Pasak opozicijos lyderio sąvoka „Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti kitos valstybės pilietybę” yra pernelyg plati ir gali susidaryti tokia situacija, kai Lietuvoje artimiausiu metu atsiras daug žmonių su Lietuvos ir Lenkijos arba Lietuvos ir Rusijos pilietybe. Taigi Kubilius suskirstė piliečius į dvi kategorijas, kadangi pažymėjo, jog Lietuva visų pirma privalo atsižvelgti į „lietuvių kilmės asmenius gyvenančius Amerikoje ar Airijoje, norinčius pasilikti Lietuvos pilietybę”. EFHR smerkia tokią nuomonę, kadangi ji prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui “ žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu” visa tai lemia ir tolesnį piliečių suskirstymą dėl jų priklausomybės tam tikrai etninei grupei arba dėl ryšių su kita valstybe. Kalbos apie dvigubos pilietybės įteisinimą pradėtos Lietuvoje jau 90-ųjų metų pradžioje. 1992 metais spalio 25 d. įvykusiame referendume priimta LR Konstitucija (LRK) sustiprino draudimą dėl dvigubos pilietybės turėjimo konstituciniu lygmeniu, numatant, kad “Niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis, išskyrus įstatymo numatytus pavienius atvejus”.

2006 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas sukėlė daug diskusijų tiek politiniu, tiek teisiniu lygmeniu. KT pažymėjo, kad asmuo negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu, išskyrus įstatymo numatytais pavieniais atvejais. Nuostatos, galiojusios iki KT nutarimo priėmimo dienos, pagal kurias asmenims, turėjusiems iki okupacijos (1940 m. birželio 15 d.) Lietuvos pilietybę, jų palikuoniams bei lietuvių kilmės asmenims buvo leidžiama pateikti prašymą dėl Lietuvos pilietybės, tuo pačiu nereikalaujant atsisakyti jau turėtos užsienio valstybės pilietybės, buvo laikomos prieštaraujančiomis su LRK ir negalėjo būti toliau taikomos.

Be to, KT 2006 m. nutarime atkreipė dėmesį Konstitucijai prieštaraujantį LR piliečių, kitos negu lietuvių tautybės, įstatyminį suskirstymą į dvi grupes. Tie iš jų, kurie repatrijavo (t.y. išvažiavo norėdami apsigyventi arba apsigyveno etninėje tėvynėje) negalėjo tuo pačiu metu būti LR ir kitos valstybės piliečiais. Dėl šios priežasties asmuo, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ir buvo lenkų kilmės (lenkų tautinė mažuma) galėjo turėti dvigubą pilietybę tik tada, jeigu negyveno Lenkijoje, o pvz. JAV.

Tačiau KT nepasisakė dėl tų piliečių kurie, nebuvo įtraukti į įstatymo reglamentavimą, teisių kreiptis dėl Lietuvos pilietybės tuo pačiu metu išsaugant kitos šalies pilietybę. ,.

Praėjus dvejiems metams po Konstitucinio Teismo nutarimo dėl dvigubos pilietybės, 2008 m. birželio 30 d. LR Seimas priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuris yra susijęs su dvigubos pilietybės turėjimu 17 str. 4 pastr. („Teisės dėl LR pilietybės išsaugojimo“), suteikė galimybę turėti vienu metu užsienio valstybės pasą, kaip ir Lietuvos : „lietuvių kilmės asmenims tradiciškai gyvenantiems tose valstybėse, su kuriomis Lietuvą skiria valstybės siena.” Papildomai 18 str. („LR pilietybės netekimas“) numatė, kad LR pilietybės nepraras asmenys, kurie: ”įgijo valstybės – narės ES arba NATO pilietybę “. Tačiau, LR prezidentas vetavo įstatymo projektą pripažindamas, kad jis prieštarauja LR Konstitucijai ir tuo pačiu yra bandymų apeiti Konstitucinio Teismo nutarimą.

Lietuvos Prezidentui nepasirašius Pilietybės įstatymo paskutinius pakeitimus apsunkino galimybė išspręsti tų Lietuvos piliečių problemas, kurie emigravo iš šalies dėl ekonominių priežasčių ir įgijo kitos valstybės pilietybę.

Lietuva, iš kurios per pastaruosius 20 metų emigravo virš 10% piliečių, turi siekti įstatymų, susijusių su dviguba pilietybe, liberalizavimo. Vien tik praėjusiais metais, Lietuvos pilietybės neteko 419 asmenų dėl to, kad įgijo kitos valstybės pilietybę; 26 asmenys savo noru atsisakė Lietuvos pilietybės. Taigi per pastaruosius penkerius metus 3284 Lietuvos piliečiai neteko lietuviško paso.

Pilietybės netekimas

2008 2009 2010 2011 2012
Savanoriškas pilietybės atsisakymas 121 94 60 71 26
Pilietybės netekimas dėl kitos valstybės pilietybės įgijimo 647 784 519 543 419
Kartu 768 878 579 614

445

Šiandieninėje demografinė krizės ištiktoje Lietuvoje kiekvienas asmuo gyvenantis už šalies ribų, norėdamas išlaikyti teisinius ryšius su tėvyne privalo turėti teisę pasilikti Lietuvos pilietybę, kitos valstybės pilietybės įgijimo atveju. EFHR mano, kad Lietuva turėtų sekti Latvijos pavyzdžiu atsižvelgdama į naujai priimto įstatymo nuostatas dėl dvigubos pilietybės, pagal kurį dėl dvigubos pilietybės galės kreiptis tremtinių palikuonys gyvenantys už valstybės ribų, o taip pat latviai turintys valstybių priklausančių NATO, ES ir ELPA pilietybę. Taip pat užrašas bylojantis apie galimybę įgyti pilietybę vaikams gimusiems už valstybės ribų ir turintiems kitos šalies pilietybę, turėtų būti panaudojamas Lietuvoje, kadangi vien 2012 metais 15,9 % vaikų gimė už Lietuvos ribų. Be to, įstatyme dėl dvigubos pilietybės reikėtų atsižvelgti į šalis, kuriose gyvena daugiausia išeivijų iš Lietuvos (Brazilija, Pietų Afrika, Australija). Po to, sekant Čekijos , Slovakijos ir Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje turėtų būti įtvirtinta sąlyga, draudžianti atimti pilietybę iš jos piliečių.

Būtent todėl, kaip buvo paminėta įžangoje, EFHR siūlo, kad LRK 12 straipsnio antroji ir trečioji dalis būtų tokia: „ Lietuvos Respublikos pilietis gali turėti kitos valstybės pilietybę. Iš Lietuvos Respublikos piliečio negali būti atimta Lietuvos pilietybė, nebent jis pats jos atsisakytų”.

Dyskusija dėl pakeitimų Konstitucijoje teikia vilties, kad dvigubos pilietybės problema bus išspręsta artimiausiu metu. EFHR stebės pokyčius vykstančius LR Seime ir bandys inicijuoti teigiamus pakeitimus, kurie galėtų prisidėti ateityje prie dvigubos pilietybės visai Lietuvai, jos ekonomikos ir plėtros perspektyvų. Remiantis Lietuvos Ryto atliktomis š.m. balandžio pabaigoje naujausiomis visuomenės nuomonės duomenimis 55% Lietuvos gyventojų pritaria dvigubos pilietybės įteisinimui, o 26% yra prieš.

EFHR