Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos (toliau – LGKT) sprendimas prieštarauja jo tikslams bei uždaviniams. Tuo pačiu pažeidė akivaizdžiai savo kompetencijos ribas. Tokia išvada darytina iš 2013 m. gegužės 6 dienos Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo. Teismas tuo pačiu tenkino Europos žmogaus teisių fondo (toliau –EFHR) skundą.2012 m. rugsėjo 17 d. EFHR pateikė skundą LGKT dėl UAB „Rojus group“ dėl į darbo.lt įdėto diskriminuojančio darbo skelbimo. 2012 m. rugpjūčio 19 d. skelbime buvo nurodoma, kad „kviečiamos merginos norinčios dirbti ir užsidirbti“. Pažymėtina, kad 2006 m. liepos 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/54/EB dėl moterų ir vyrų lygių galimybių ir vienodo požiūrio į moteris ir vyrus užimtumo bei profesinės veiklos srityje principo įgyvendinimo (naujos redakcijos) 14 str. numato, kad negali būti nei tiesioginės, nei netiesioginės diskriminacijos įsidarbinant, savarankiškai įsidarbinant ar profesinėje srityje, įskaitant atrankos kriterijus ir priėmimo į darbą sąlygas visoms veiklos rūšims ir visais profesinės karjeros etapais, įskaitant paaukštinimą.

LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo, įgyvendinančio minėtą direktyvą, 8 str. reglamentuoja, kad skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių. EFHR nuomone, skundžiamas darbo skelbimas akivaizdžiai pažeidė minėtų teisės aktų nuostatas.

Deja, 2012 m. lapkričio 12 d. LGKT nutraukė tyrimą, nurodydama, kad trūksta objektyvių duomenų apie padarytą pažeidimą.

LGKT priekaištavo EFHR, kad pastarasis neturi teisės skųsti LGKT sprendimo, neliečiančio nei jo teisių, nei teisėtų interesų.

LGKT nuomone, juridinis asmuo, netgi veikiant žmogaus teisių srityje, būtinai privalo atstovauti fiziniam asmeniui, kurio teisės galėjo būti pažeistos.

Nesutikdamas su tokiu sprendimu, EFHR, atstovaujamas advokato padėjėjos Evelinos Baliko, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašydamas panaikinti LGKT sprendimą bei įpareigoti LGKT ištirti EFHR skundą dėl diskriminuojančio skelbimo.

Fondas atkreipia ypatingą dėmesį, kad LGKT pozicija neatitinka ne tik teisės aktų, bet ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo formuojamos praktikos. ETT byloje C-54/07 išnagrinėjęs Briuselio darbo teismo prašymą priimti prejudicinį sprendimą išaiškino, kad tokios tiesioginės diskriminacijos buvimas nereikalauja identifikuojamo ieškovo, kuris teigtų, kad jis buvo tokios diskriminacijos auka. […] Viešų pareiškimų, kuriais darbdavys paskelbia, kad, laikydamasis savo įdarbinimo politikos, jis neįdarbins tam tikros etninės kilmės ar rasės darbuotojų, Direktyvos 2000/43 8 straipsnio 1 dalies prasme pakanka prielaidai dėl tiesiogiai diskriminuojančios įdarbinimo politikos buvimo. Taigi šis darbdavys privalo įrodyti, jog vienodo požiūrio principas nebuvo pažeistas.

2013 m. gegužės 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas tenkino EFHR skundą visa aptimi. Teismas sprendime nurodė, kad LGKT nevertino skunde nurodyto veiksmo buvimo ar nebuvimo fakto, nepasisakė ar skunde minimas veiksmas prieštarauja įstatymams bei kitiems teisės aktams, nesprendė kokie faktai ar įrodymai patvirtina ar paneigia teisės aktų pažeidimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat kritiškai vertino LGKT poziciją ir pripažino, kad kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo turi teisę pateikti LGKT skundą dėl lygių teisių pažeidimų.

Pažymėtina, kad ši byla svarbi ne tik dėl LGKT netinkamo savo funkcijų vykdymo konstatavimo, bet ir tuo aspektu, kad išspręstas klausimas dėl nevyriausybinės organizacijos galimybės skųsti LGKT sprendimus teismui. Tokiu sprendimu Teismas patvirtino, kad diskriminuojančio pobūdžio darbo skelbimas laikytinas savarankišku pažeidimu, nereikalaujančio konkretaus nukentėjusio asmens.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba turi teisę apskųsti teismo sprendimą per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.

EFHR