2011 m. rugsėjo 16 d. Europos žmogaus teisių fondas (EFHR) kreipėsi į Valstybinę kalbos inspekciją (VKI) su prašymu išnagrinėti švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) ministro Gintaro Steponavičiaus kreipimąsi į mažumų moksleivius, siunčiant 26 tūkstančius laiškų ne valstybine kalba (lenkų, rusų ar baltarusių). EFHR tikslas buvo įsitikinti, ar valstybinė kalbos inspekcija pasiryš traukti baudžiamojon atsakomybėn dėl galimai pažeisto valstybinės kalbos naudojimo įstatymo aukšto rango asmenį tokia pat tvarka, kaip ir paprastą pilietį.

Valstybinės kalbos inspekcijos atsakymas maloniai nustebino, kuriame teigiama, kad oficialūs laiškai neturi būti būtinai valstybine kalba. Laiškas gali būti lenkų, rusų, prancūzų ar net japonų kalba, vienintelis reikalavimas yra vertimas šalia teksto tame pačiame laiške į valstybinę (lietuvių) kalbą. Tai reiškia, kad ŠMM ministras Gintaras Steponavičius nepažeidė įstatymų, nes „tai neprieštarauja valstybinės kalbos įstatymui, kai laiškai kitomis kalbomis yra oficialių dokumentų vertimai į tas kalbas. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia versti oficialių dokumentų į kitas kalbas.“

Toks valstybinės kalbos įstatymo interpretavimas sudaro sąlygas esminiams pokyčiams ir turi itin reikšmingas pasekmes. Pavyzdžiui, pasak VKI, savivaldybės kuriose yra didelė dalis mažumų, gali priimti tam tikrą sprendimą, bet suinteresuotiems asmenims siųsti tik oficialų vertimą.

VKI atsakymas taikomas ir 4. Įstatymo straipsnyje minimiems subjektams: „Visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba.“