Europos žmogaus teisių fondas įrodė, kad Lietuvos valdžios cituojami tyrimo rezultatai neatitinka tikrovės

Tik 3.9 proc. Lietuvoje gyvenančių lenkų savo neįsidarbinimo priežastimi įvardijo nepakankamą lietuvių kalbos mokėjimą. Darbo ir socialinių tyrimų institutas su buveine Vilniuje patvirtino Europos žmogaus teisių fondo prielaidą, kad Lietuvos valdžios cituojami tyrimo rezultatai neatitinka tikrovės.

 Š.m. kovo 24 d. Europos žmogaus teisių fondas kreipėsi į Darbo ir socialinių tyrimų institutą prašydamas išaiškinti netikslumus, esančius 2008 m. instituto atliktoje Vyrų ir moterų, priklausančių etninėms mažumoms, padėties darbo rinkoje tyrimo ataskaitoje. Šio tyrimo rezultatai buvo vienas iš pagrindinių argumentų Lietuvos Respublikos Seimui 2011 m. kovo 17 d. priimant naują Švietimo įstatymą, kuriuo Lietuvoje buvo susiaurintos tautinių mažumų teisės.

Fondas rašte nurodė, kad 2010 m. ES Pagrindinių teisių agentūros ataskaitoje cituojami nurodyto instituto tyrimo rezultatai, pagal kuriuos „Lietuvoje 42 proc. apklaustų tautinių mažumų atstovų skundžiasi, kad nepakankamai gerai moka lietuviškai, kas mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje“. Fondas, išsamiai išnagrinėjęs instituto tyrimo duomenis, konstatavo, kad tautinės mažumos neturi problemų su lietuvių kalbos mokėjimu.

Institutas vienareikšmiškai patvirtino, kad agentūros ir politikų tyrimo rezultatų interpretacija nėra tiksli. Nurodė, kad negalima teigti, jog tautinių mažumų atstovai skundėsi dėl nepakankamo lietuvių kalbos mokėjimo. Pateiktas skaičius (42 proc.) atspindi respondentų nuomonę, o ne jų tiesioginę patirtį dėl pagrindinių problemų, su kuriomis susiduria tautinių mažumų atstovai, norintys įsidarbinti arba pagerinti savo situaciją darbo rinkoje. Šis atsakymas labiau iliustruoja respondentų baimes, galiojančius mitus nei realią padėtį.

Tik 6,7 proc. vyrų nurodė, kad pagrindinė neįsidarbinimo/nedarbo priežastis yra nepakankamas lietuvių kalbos mokėjimas. Institutas konstatavo, kad tik 3.9 proc. Lietuvoje gyvenančių lenkų savo neįsidarbinimo priežastimi įvardijo nepakankamą lietuvių kalbos mokėjimą, tačiau pagrindinė neįsidarbinimo priežastis yra mažas atlyginimas (33,7 proc.).

Taip pat institutas nurodė, kad sociologinio tyrimo rezultatus negalima interpretuoti neatsižvelgiant į bendrą tyrimo metodologiją (išimant iš bendro tyrimo konteksto), pateiktų klausimų kompleksiškumą bei tyrimo tikslą. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti tautinių mažumų atstovų padėtį darbo rinkoje, todėl tarp respondentų vyrauja vyresnio (darbingo) amžiaus respondentai. Institutas taipogi sutiko su Europos žmogaus teisių fondo nuomone, kad vyresnio amžiaus respondentai baigė mokytis prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę, todėl jų lietuvių kalbos žinios yra menkesnės.

Apie kitus veiksmus Europos žmogaus teisių fondas praneš.